"Neatlygintinai kraują duodantys donorai neturi motyvo nuslėpti savo ligas, jų kraujas yra saugesnis, kokybiškesnis. Dėl šios priežasties daugelis civilizuotas šalių jau seniai skatina neatlygintiną kraujo donorystę", - rašoma pranešime spaudai.
Šią vasarą Vilniuje neatlyginamų donorų gretos labai išsiplėtė. Jais tapo Valstybės kontrolės, Žemės ūkio, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijų, bendrovės "Vilniaus prekyba" bei daugelio kitų valstybės įstaigų bei privačių bendrovių darbuotojai.
2002 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 33 768 donorai, kurie kraują davė 81 763 kartus, iš kurių 4 524 kartus - nemokamai (5,5 proc.). 2001 metais tokių kraujo davimų buvo mažiau - 3,5 proc. , o 2000 metais - 3,1 proc.
Šiuo metu dauguma kraujo donorų Lietuvoje gauna daugiau kaip 50 litų piniginę kompensaciją už sugaištą darbo dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos, altruizmu grindžiamos donorystės plėtra - gerokai efektyvesnis būdas sumažinti kraujo perpylimų metu perduodamų infekcijų grėsmę, negu donorų kraujo tyrimai.
Donorai, siekiantys gauti pinigų už kraują, dažnai net žinodami, jog dėl sveikatos būklės jie negali būti donorais, apklausose to nepripažįsta ir gali sukelti didelę grėsmę kitų žmonių sveikatai.
Kraujo centrų specialistų nuomone, norint sėkmingai išplėtoti šalyje neatlygintiną donorystę, jos propagavimui valstybė turi kasmet skirti apie 1,5 mln. litų.
Manoma, jog Lietuvoje maždaug 5-10 proc. gyventojų turėtų tapti nemokamais donorais, tada šalies gydymo įstaigos būtų pakankamai aprūpintos kraujų bei iš jo gaminamais preparatais.