Dantų akmenys gali susidaryti, jei žmogus:
• visai nevalo dantų, pamiršta juos valytis reguliariai (ryte ir vakare) ar valo juos neteisingai;
• naudoja nekokybiškus dantų šepetukus ar dantų pastas;
• pripratęs valgyti vien minkštą maistą;
• kramto tik viena žandikaulio puse (kaire arba dešine);
• serga medžiagų apykaitos sutrikimu, dažniausiai – druskų apykaitos.
Taip pat dantų akmenų susidarymo priežastis gali būti nepakankamai lygus (gruoblėtas) dantų paviršius ir neteisinga jų padėtis.
Kas vyksta?
Dantų apnašos pradeda formuotis praėjus jau 1-2 valandoms po dantų valymo. Jau pirmosios dantų apnašų formavimosi fazės metu, o tiksliau, per 12 valandų, mikroorganizmai pradeda savo „darbą“.
Jie sudaro tvirtą angliavandenių karkasą, gerai prisitvirtinusį prie danties paviršiaus. Susidaro pakankamai patvari danties plėvelė. Veikiant bakterijoms (kokams ir laktobakterijoms) pradedama gaminti rūgštis, kuri yra viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių. Bakterijos dauginasi, o dantų plėvelė auga ir leidžiasi vis giliau į dantenų duobutę.
Palaipsniui vis tankėjanti danties plokštelė pageltonuoja. Tankėjant ir skverbiantis į dantenų duobutes į plokštelės vidų nebepatenka deguonis, todėl skatinamas anaerobinių bakterijų įvairovės vystymasis. Danties plokštelė pereina į antrąją ir trečiąją savo vystymosi fazę. Šioje stadijoje dažniausiai jau būna prasidėjęs dantenų uždegimas.
Dantų apnašos susidaro ant visų dantų, bet stabilesnės jų formos dažniau susidaro arčiau didžiųjų seilių laukų (apatinių dantų centrinės grupės liežuvinė dalis). Seilės, kurios yra mineralinių medžiagų, labai teigiamai veikia dantis, o šiuo atveju dantų nesiekia ir labai teigiamai veikia dantų apnašas.
Dėl iš seilių gaunamų mineralų apnašos palengva tamsėja ir tankėja, virsta dantų akmenimis, prieš kuriuos dantų šepetukas yra bejėgis.
Dažniausiai akmenys atsiranda prie pat dantenų, ties danties kakleliu ir tose vietose, kurios garsėja savo neprieinamumu dantų šepetukams.
Kuo pavojingi dantų akmenys?
Dantų akmenys susidaro tarp dantenų kraštelio ir danties paviršiaus. Juos nuolat padengia naujos apnašos. O apnašos, kuriose yra gausybė mikroorganizmų, gali sukelti gretimų dantenų audinių uždegiminį procesą. Vystosi gingivitas, dantenos pradeda kraujuoti vos prilietus.
Dėl padidėjusio seilėtekio dar labiau aktyvinamas dantų akmenų formavimasis. Dėl to akmenys pradeda augti ir toliau gilintis po dantenomis. Tose vietose, kur danties šaknies paviršius padengtas sukietėjusiomis apnašomis, apmiršta dantų atraminio aparato audiniai.
Žandikaulio kaulas, šioje vietoje tapęs nebefunkcionaliu, nyksta ir pradeda formuotis patologinės parodontinės kišenės. Vystosi visų aplink dantis esančių audinių pažeidimas – parodontitas. Bėgant laikui parodontitas progresuoja.
Deja, nedaug kas susimąsto, kaip gali pakenkti dantų apnašos su milijardais jose esančių bakterijų. Nors ne paslaptis, kad dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos, virškinimo trakto infekcijos, įvairiausios kraujo ligos yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiais burnos ertmės uždegiminiais procesais (gingivitu, parodontitu).
Kaip atpažinti?
Dantų akmenys, esantys virš dantenų, matomi plika akimi. Akmenis, susiformavusius po dantenomis, pamatyti gali tik odontologas, naudodamas specialius odontologinius instrumentus.
Kad neliktų abejonių, ar turite problemų su dantimis, atlikite nedidelį eksperimentą. Paimkite vatos tamponėlį ir patrinkite juo dantis (arčiau dantenų). Po tokios procedūros dantų apnašos kartu su akmenimis išryškės lyg nuotrauka fotoalbume.
