Jis yra rūpestingas, mylintis, atsakingas vyras, tačiau tos jo savybės gali „išnykti“ vos atsiradus galimybei pasilinksminti. Tada aš kenčiu, darausi pikta, irzli. Nebežinau, kaip galėčiau padėti mūsų santykiams. Atsibodo pyktis dėl šios vienintelės priežasties. Savo ateitį įsivaizduočiau su juo, bet, kita vertus, jei jis neatsikratys šios savo ydos, mūsų gyvenimas gali nepasisekti...
Taip pat mūsų lytinis gyvenimas pasikeitė į blogąją pusę, mylimės 4 kartus per mėnesį. Man to neužtenka, tačiau pabodo nuolat vylioti vyrą. Esu tikrai išvaizdi mergina. Norėčiau ir aš pasijusti labiau geidžiama. Ta motonija įgriso.
Aš bandau su juo kalbėtis apie tai, bet nepasiekiu jokių rezultatų. Man trūksta net paprastų bučinių ir švelnumo. Jis tvirtina, jog myli mane labai, aš taip pat myliu jį. Jei nemylėčiau, net nebandyčiau spręsti visų šių problemų. Niekada nemaniau, jog jausmai gali atvėsti praėjus trejiems metams nuo gražios draugystės pradžios, o gal iš tiesų - meilė trunka trejus metus..?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Miela, Kristina, drįsčiau teigti, kad meilė po trejų metų tik prasideda, o ne baigiasi. Jūsų įvardinti sunkumai nebūtinai yra susiję su šiuo laikotarpiu, tačiau natūralu, jog baigiantis susižavėjimo ir geros valios laikui, šalia esantį žmogų pamatome vis labiau atsipalaidavusį ir vis kitoje, kiek tamsesnėje šviesoje.
Galvojant apie jūsų poros išgyvenamus sunkumus, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti jūsų gebėjimu įžvelgti tiek stipriąsias draugo puses, tiek jo silpnybes. Neretai pirmosios santykių krizės ir kyla dėl to, jog iki tol buvęs „tobulas“ partneris pamažu virsta trūkumų rinkiniu: pamatome įvairias priklausomybes, ne taip labai džiuginantį požiūrį, ne itin malonius įpročius ir panašius dalykus. Čia atsiranda pyktis, kuris nukreiptas tiek į save, jog taip nevykusiai išsirinkome, tiek į kitą žmogų, jog jis nebėra toks nuostabus ir mus nuvylė.
Mylimo žmogaus netobulumo priėmimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris kintant intensyvumui trunka bene visą poros gyvavimo laiką. Paprastai jis prasideda noru pakeisti, padaryti kitą žmogų tokį, jog jis atitiktų vaizdą, kurį mes esame sukūrę mintyse. Šis noras atvesti vyrą į doros kelią dažniau būdingas moterims (nors ne visada). Natūraliai tokie bandymai sukelia kito žmogaus pasipriešinimą.
Tad kaip susigyventi su esama situacija, nekankinti kito, o svarbiausia - savęs. Čia mes turime didelę pagalbą, kurio paprastai žmonės vengia – tai konfliktai. Jokiu būdu nesiūlau rėkauti ar muštis, juo labiau žeminti vienas kitą. Tačiau būtent nesutarimai ir protingas elgesys jų metu padeda porai augti ir atrasti būdus būti kartu. Visgi konfliktuoti reikia mokėti.
Pradėti verta nuo bandymo suvokti, kad tai yra neišvengiamas procesas. Kartais verta išgyventi nepatogumo jausmą, atsitraukimą vienas nuo kito, kad įvertintumėte kas vyksta, pajustumėte vienas kito svarbą, vietą. Noras išvengti konfliktų neretai verčia apgaudinėti save, sukuria nerealų poros vaizdą, o iškilus net ir mažiausiam nesutarimui - nusivilti partneriu ir jūsų sukurtu ryšiu. Nereikėtų nustebti, jog įveikus vienus sunkumus atsiras kiti. Kuo labiau pora auga, tuo daugiau darbo jai atsiranda.
Kad konfliktai nevargintų ir nenualintų jūsų, svarbu matyti jų rezultatus. O kad jie būtų, reikėtų bet pamžu artėti prie konstruktyvaus bendravimo nesutarimų metu. Tai bene pagrindinis sėkmingos poros požymis – mokėti kalbėtis ne tik apie malonius dalykus, bet ir apie tai, kas jums sunku. Trumpai apibūdinsiu problemų sprendimo etapus, į kuriuos jums abiems verta atsižvelgti.
Jausmų išreiškimas. Tol, kol esate veikiami emocijų, nereikėtų priimti kokių nors sprendimų. Čia svarbu leisti sau išlieti susikaupusį pyktį, nuoskaudas, liūdesį, nusivylimą. Tai bene sudėtingiausias etapas, nes jo metu savikontrolė yra silpniausia ir galite labai įskaudinti kitą žodžiais ar veiksmais, kurie yra greičiau jausmų kurinys, nei realios jūsų mintys ar norai.
Šio etapo metu vieni tyli, kiti iškalba savo nuoskaudas, treti eina dirbti fizinio darbo. Svarbiausia, kad tai padėtų nusiraminti, minimaliai įskaudintų kitą ir emocijos užleistų vietą protui.
Nepasitenkinimo išsakymas. Numalšinus jausmus, skirkite laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų pradėti nuo to, kas kiekvienam iš jūsų nepatinka. Kaip kiekvienas ar kuris nors iš jūsų supranta problemą. Nereikėtų naudoti tokių frazių kaip: „Tu visada paklūsti draugams”, „Esi visiškai nepatikimas”, „Esi lengvabūdis” ir panašiai.
Tai yra nukreipta į asmenį – Tu esi. Tokia žinia verčia gintis. Čia geriausia kalbėti apie save: „Man sunku, kai tu dvi paras linksminiesi”, „Jaučiuosi pamiršta ir nereikalinga”, „Išgyvenu baimę, jog gali būti priklausomas nuo linksmybių”, „Jaučiuosi nesaugi”, „Man sunku nuolatos inicijuoti mūsų seksualinius santykius”, „Jaučiuosi negeidžiama, kai mylimės taip retai ir tik mano iniciatyva”.
Kur yra problema? Kiekvienam išsakius savo nepasitenkinimą, svarbu kartu atrasti, kas palaiko šią problemą. Kokie kiekvieno iš jūsų veiksmai, požiūriai, įsivaizdavimai ir panašiai neleidžia situacijai pasikeisti. Čia labiausiai reikalingas racionalumas.
Ką darome? Galiausiai reikėtų priimti bendrą sprendimą, kaip spręsite sunkumą. Svarbu nebūti per daug aktyviai. Žmonės, matydami, kad kitas linkęs prisiimti atsakomybę, gana greitai ją atiduoda, patys pasirinkdami pasyvų vaidmenį.
Čia aprašyta pokalbio struktūra yra gana teorinė. Gyvenime ją įgyvendinti reikia ne vienerių metų pastangų. Tačiau jūs klausiate, kaip išspręsti problemą. Kai pora išmoksta konstruktyviai ir išmintingai bendrauti, sunkumai nebėra tokie baisūs ir duoda daug gražių dalykų abiem.
Apie tai, ką parašėte man, reikėtų kalbėti su savo mylimu žmogumi. Nereikia tikėtis, kad užteks vieno, dešimties, o gal ir dar daugiau pokalbių. Svarbiausia stebėti, ar vyksta bent mažiausi pokyčiai. Susidursite ir su tuo, kad turint daugiau jėgų, visa tai seksis geriau, kitu atveju, gali atrodyti, jog nieko neverta daryti. Tiek pasilinksminimų klausimas, tiek seksualinio gyvenimo sunkumai yra abiejų poros narių reikalas. Tad verta pradėti jį spręsti su tuo žmogumi, su kuriuo tai labiausiai susiję – jūsų gyvenimo draugu.
Sėkmės pereinant iš įsimylėjimo į meilės etapą... Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
