Tik laiku nustatyta diagnozė gali apsaugoti nuo pavojingų komplikacijų ar net mirties.


Abdominalinis chirurgas gydytojas koloproktologas
Remigijus Samuolis
teigia, jog storosios žarnos ligų sparčiai daugėja. Vis dažniau Lietuvoje susiduriama su storosios žarnos vėžiu, polipais, storosios žarnos divertikulioze, įvairiomis uždegiminėmis žarnyno ligomis. Viena iš priežasčių gali būti tobulėjanti ir modernėjanti diagnostika.

„Atsirado tai, ko ilgus metus nebuvo – nauji sėkmingi tyrimo metodai, tad ir ligų atvejų nustatoma gerokai daugiau“, – aiškina gydytojas koloproktologas.

Lemia ir paveldimumas

Viena storosios žarnos ligų priežasčių gali būti paveldimumas. Gydytojas R. Samuolis sako ne kartą susidūręs su atvejais, kai šiomis ligomis sirgo artimi giminaičiai.

„Vienintelė galimybė nesusirgti sergančiųjų storosios žarnos ligomis giminaičiams – nuolatiniai profilaktiniai patikrinimai, – įspėja medikas. – Nustačius tokią pavojingą ligą kaip storosios žarnos vėžys ankstyvosios stadijos, daugiau nei 60 procentų ligonių išgyvena.“

Koloproktologas primena: nors endoskopiniai storosios žarnos tyrimai nėra malonūs, juos vis tiek derėtų atlikti bent kas penkerius metus.

Afrikiečiai sveikesni

Ne paskutinę vietą šių ligų priežasčių sąraše užima ir mityba – tiksliau, gausus mėsos, gyvulinių riebalų vartojimas. Afrikoje, kur žmonės valgo labai daug vaisių bei daržovių, sergamumas storosios žarnos ligomis gerokai mažesnis.

Be netinkamos mitybos, ligos atsiradimą gali skatinti ir nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas, aplinka – visuotinė chemizacija lemia daugelio, taip pat ir žarnyno, ligų padažnėjimą. Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina ir amžius – dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės.

Storosios žarnos ligos daugumai žmonių gali būti diagnozuojamos tik po kruopštaus klinikinio tyrimo. Svarbu tiksliai įvertinti nusiskundimus, anamnezę, rūpestingai ir kryptingai ligonį ištirti. Tai gali atlikti tik kvalifikuotas ir kompetentingas gydytojas.

Uždelsus ligoniui gali padėti tik operacija. Tuo tarpu suskubus kreiptis į gydytoją gali pakakti ambulatorinio gydymo, procedūrų. Ambulatoriškai nechirurginiu būdu ir be skausmo sėkmingai gydomas lėtinis ar uždegiminis hemorojus, išangės įplėša ir kitos ligos.

Pajutus permainas – nedelsti

Gydytojas R. Samuolis pataria nedelsti ir iš karto kreiptis į specialistus, kai pradedama tuštintis su krauju. Kraujavimas gali būti ir nedidelis, ir nedažnas, bet jo priežasties ieškoti būtina. Juolab kad medikai gali atlikti ir paslėpto kraujavimo testą, nes pats ligonis ne visada gali pastebėti nerimą keliančius simptomus.

„Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu nuolatinį vidurių užkietėjimą staiga pakeičia viduriavimai“, – aiškina specialistas.

Pasak mediko, nesveikas ir vidurių užkietėjimas – jis taip pat gali sukelti storosios žarnos ligas, tokias kaip hemorojus, išangės įplėša, tiesiosios žarnos iškritimas. Gali būti, kad pats vidurių užkietėjimas yra kokios nors storosios arba tiesiosios žarnos ligos simptomas. Pradėjęs gydytis vidurių laisvinamaisiais žmogus pasijunta geriau, tačiau nustojus vartoti vaistus vidurių užkietėjimas atsinaujina ir liga lieka.

Problema yra ir išmatų nelaikymas. Dažnai šis sutrikimas susijęs su storosios žarnos iškritimu, tačiau gali būti ir gerokai pavojingesnių ligų pasekmė.

Gydytojas koloproktologas įspėja atkreipti dėmesį į išangės, pilvo skausmus, niežulį, gleives išmatose, dujų ir išmatų nelaikymą, gausų dujų išsiskyrimą, tuštinimosi įpročių pasikeitimą ir kitus nemalonius požymius. Pasak R. Samuolio, šie simptomai būdingi keletui ligų, todėl reikalingas nuodugnus tyrimas.

„Nederėtų gydytis savarankiškai, klausytis įvairių patarimų. Panašūs simptomai būdingi visiškai skirtingoms storosios žarnos ligoms, todėl ir jų gydymas yra skirtingas. Norint išsigydyti gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžį liaudies medicinos nepakaks“, – sako gydytojas.

Laiku pašalinus tiesiojoje žarnoje atsiradusį polipą greitai pasveikstama. Tačiau nesigydant per ilgesnį laiką iš polipo gali išaugti vėžys, o tuomet gydymas jau daug sudėtingesnis.

Divertikuliozę – ligą, kai storosios žarnos sienelėse susidaro išvaržos, – iš pradžių galima išgydyti medikamentais, tačiau uždelsus ir prasidėjus komplikacijoms operacijos išvengti nebepavyks.

Progresuojanti liga

Žarnyno navikai – tai gerybiniai arba piktybiniai žarnyno augliai. Pagal tai, kurioje žarnyno vietoje jie "įsitaisę", skirstomi į plonosios ir storosios žarnos auglius. Dažniausiai pasitaiko storosios žarnos navikų (plonosios žarnos augliai labai reti). Dažniausias piktybinis žarnyno navikas – storosios žarnos vėžys.

Koloproktologas R. Samuolis sako, kad storosios žarnos polipai dažnai jokių simptomų nesukelia ir nustatomi atsitiktinai. Tik jeigu polipai dideli, atsiranda žarnų nepraeinamumo požymių – stiprus raižantis pilvo skausmas, gurgėjimas, pūtimas, dujų susilaikymas.

Žarnyno vėžys – progresuojanti liga, ir jos gydymo rezultatai priklauso nuo prieš operaciją buvusio išplitimo. Pašalinus nepiktybinį polipą pasveikstama visiškai (bet gali atsirasti naujų polipų). Sergant žarnyno vėžiu, vėžinės ląstelės gali metastazuoti į kitus organus (dažniausiai į kepenis, plaučius, limfmazgius). Tuomet gali atsirasti šių organų pažeidimo simptomų – gelta, ascitas, dusulys, krūtinės skausmas ir t.t.