Pakraujuoti gali ir dėl nekokybiškų plombų, kabančių jų kraštų, netvarkingų protezų, dėl ant dantų susikaupusių apnašų. Todėl bent kartą per pusmetį ar metus reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą. Tačiau jeigu pastebite, kad tai nėra dantenų kraujavimo priežastis arba jos kraujuoja dažnai, atrodytų lyg ir be priežasties, pavyzdžiui, valgant, gydytoja pataria nedelsiant kreiptis į odontologą.
Dantenos gali kraujuoti ir tuomet, kai trūksta vitaminų, nusilpsta organizmo imuninė sistema (ypač pavasarį), sergant kraujo, kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar vartojant kai kuriuos medikamentus.
Pasak specialistės, su dantenų kraujavimu dažnai susiduriama ir lytinio brendimo, nėštumo ar menopauzės periodo metu, nes burnos ertmės būklė priklauso nuo tam tikro gyvenimo periodo. Taip pat labai tikėtina, teigia gydytoja, kad dažnai kraujuojančios dantenos byloja apie rimtas burnos ertmės ligas, tokias kaip gingivitas ar periodontitas.
Gingivitas ir periodontitas
Gingivitas – dantenų uždegimas. Esant gingivitui, dantenos parausta, paburksta, jas palietus, dažnai ima kraujuoti, kartais, bet ne visuomet, dantenas gali skaudėti. Jautrios dantenos net ir švelniai valant dantis kraujuoja. Dažnas pacientas, pastebėjęs tokį kraujavimą, išsigąsta ir visiškai nebevalo dantų, manydamas, kad reikia palaukti, kol dantenų jautrumas praeis. Dantų apnašos, kurios sukelia gingivitą, kaupiasi toliau, dar labiau pablogindamos padėtį, o, laiku negydomas, gingivitas dažnai pereina į sunkesnę ligą – periodontitą.
Periodontitas – tai lėtai progresuojantis priedančio audinių uždegimas, kuris iš dantenų plinta į gilesnius periodonto audinius. Procesas, prasidėjęs uždegimu, vėliau sukelia audinių distrofiją – ima „tirpti“ žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, o dantys atrodo išilgėję. Ligai įsisenėjus dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta.
Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja insulto, infarkto rizika, sergantiesiems periodontitu negali būti atliekamos chirurginės procedūros. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius.
Periodontito profilaktika
Periodontito galima išvengti stropiai prižiūrint dantis. Svarbu žinoti, kad dantenų uždegimą sukelia apnašos, kuriose gausu iš seilių patekusių bakterijų. Jos prilimpa prie danties paviršiaus ir dauginasi. Šį procesą skatina prasta burnos higiena, netinkama mityba, saldus maistas ir gėrimas. Jeigu apnašos tinkamai nepašalinamos kasdienio dantų valymo metu, rūgštys pažeidžia dantenas. Todėl labai svarbu valyti dantis bent du kartus per dieną, reikalui esant, naudoti specialią dantų pastą.
Svarbiausia – labai gerai išsivalyti vakare, prieš miegą, nes miegant išsiskiria mažiau seilių, o savaiminis burnos apsivalymas sulėtėja.
Taip pat vertėtų bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą ar odontologą, kad apžiūrėtų burnos ertmę, pašalintų apnašas, nuvalytų dantų akmenis ir paaiškintų, kaip tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, nes, pasak gydytojos, tikrai ne kiekvienas šitai sugeba. Specialistė rekomenduoja kasdien keletą minučių paskirti dantenų masažui. Masažas daromas iš išorės ir iš vidaus liežuviu braukiant dantenas 10–15 kartų į vieną ir į kitą pusę.
Reikėtų nepamiršti pavalgius išgerti vaisių ar uogų arbatos, keletą kartų per dieną burną skalauti šalavijų ar ąžuolo žievės nuoviru. Taip pat svarbu pavalgius išsivalyti dantis. Tai apsaugos ne tik nuo galimo dantenų uždegimo, bet ir nuo ėduonies. Tačiau suvalgę vaisių, daržovių ar išgėrę sulčių bent valandą dantų nevalykite. Leiskite seilėms neutralizuoti vaisių rūgštis, kurios veikia dantų emalį.
Jeigu nėra galimybės išsivalyti dantų, pakramtykite kramtomosios gumos arba, kaip teigia liaudies medicina, gabalėlį kieto sūrio, kuriame yra daug kalcio, stabdančio rūgščių gamybą seilėse ir stiprinančio dantis.
Kaip išvengti dažno dantenų kraujavimo?
Gydytoja dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį. Jis turėtų būti minkštas arba bent jau pusiau minkštas.
Ypač svarbūs judesiai valant dantis. Valant geriausia atlikti daug sukamųjų vibruojamųjų judesių ir stengtis šepetėliu iš visų pusių pasiekti visus dantų paviršius. Nederėtų pamiršti ir tarpdančių siūlo – priemonės, kurią tiesiog būtina naudoti kiekvieną vakarą po dantų valymo, o ypač tiems, kurių tarpai tarp dantų yra maži ir toks dantų susigrūdimas kliudo gerai išvalyti kiekvieną dantį.
Taip pat būtina pašalinti apnašas nuo liežuvio. Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, ką ir kaip valgome. Pasirodo, užkandžiavimas sausainiais ar bandelėmis tarp kitų valgymų yra vienas palankiausių būdų atsirasti minkštosioms dantų apnašoms, kurios neretai sukelia dantenų uždegimą.
Jei dantenos vis dėlto kraujuoja
Kraujuojant dantenoms, gerkite daug šaltalankio sulčių, o pusryčiams suvalgykite šaltalankio uogienės su duona. Tris savaites 3 kartus per dieną gerkite po pusę stiklinės natūralių nesaldintų mėlynių sulčių.
Keletą kartų per dieną įtrinkite dantenas bičių pikio tinktūra, valykite dantis pasta su bičių pikiu. Galima dažną dantenų kraujavimą gydyti aliejumi. Rytais valgomąjį šaukštą saulėgrąžų aliejaus „pakramtykite“ 15 minučių, po to aliejų išspjaukite, keletą kartų paskalaukite burną vandeniu ir pavalykite dantis dantų šepetėliu.
Veiksminga, pasak odontologės, įtrinti dantenas vitamino E tirpalu.
