“Pernykštis skrydis nuo dviračio ko gero ir yra pati nesėkmingiausia patirtis, susijusi su medicina, - atsiduso Jurgis. - Palyginti su kritimu nuo dviračio, patirtu šoku, nemaloniomis gydymo procedūromis, skausmu, įvairūs peršalimai atrodo tik mažmožiai, kuriuos greitai išgydo šilta lova ir kibiras žolelių arbatos. Per daug dažnai nesikreipiu į gydytojus gal, kad giminėje turime porą daktarų, - toliau dėstė vaikinas, neslėpdamas, jog be pažįstamų medikų būtų tikrai ne kas. - Į savą požiūris kitoks, atidesnis. Čia suveikia žmogiškasis faktorius. O poliklinikoje dirbančiam daktarui, kur ligoniai eina konvejeriu, dažniausiai vienodai rodo, kaip iš tikrųjų jautiesi...”
...viltis
“Aišku, kad sveika mityba svarbi ne tik energijai gauti, bet ir sveikatai, tačiau dabartiniu mano gyvenimo etapu tai sunkiai įgyvendinama. Tiesiog negaliu sau leisti valgyti po nedaug ir penkis kartus. Tai nerealu, nors stengiuosi rinktis kuo lengvesnį maistą - salotas, vištieną... Be to, žinau, kad tikrai nemirsiu badu - salotos lapą į lėkštę įdėti tikrai moku, - nusijuokė vaikinas. - Na, jei pasistengčiau, šalia to lapo ir dar ką nors sugebėčiau pridėti. Tik ne cepelinų, nes jų nei valgyti, nei gaminti nemėgstu”.
“O štai su sporto klubais tiesiog nesiseka, - pakeitęs pokalbio temą pasiguodė Jurgis, anksčiau mielai gainiojęs kamuolį krepšinio aikštelėje. - Dabar, kai žaisti nebeturiu laiko, kelis kartus mėginau užsirašyti į sporto klubą... Tačiau tą pat akimirką staiga atsirasdavo žiauriai svarbios veiklos, o sporto klubas taip ir “nuplaukdavo”. Žodžiu, kol kas visiška nesėkmė, bet turiu vilties...”
...kirvarpa
“Vienatvės kartais reikia, kad neprarastum savęs, nes visą laiką būdamas minioje su ja susitapatini ir prarandi individualybę, - svarstė dainininkas, tik būdamas visiškai vienas galintis susigaudyti, kas aplinkui vyksta, susivokti ko siekia, ko nori. - Tačiau neverta per daug įsijausti, nes tuomet nejučia imi narstyti save po kaulelį, ieškoti minusų, dėl jų save graužti. Visai kaip kirvarpa - be jokios priežasties... Juk prie pliusų žmogus greitai pripranta apie juos retai kada susimąstydamas, o dėl minuso, net ir menkiausio, darosi nelaimingas. Ir kas keisčiausia, kuo daugiau laisvo laiko, tuo daugiau minusų savyje atrandama”.
...šlykštus reikalas
“Nerūkau. Tiesiog šlykštus reikalas. Nors ir mėginau šiek tiek. Pats procesas nemalonus. Vaikštai smirdintis... be to, dūmai kenkia balsui. Kai besimokydamas mokykloje rūkiau, vadovas Novikas per daug neburnojo, nors ir nutuokė apie dūminėjimus. Užtat kai mečiau, iškart pasakė, kad balsas tapo žymiai švaresnis ir stipresnis. O alkoholio, manau, organizmui šiek tiek reikia, bet ne tiek, kiek geria lietuvaičiai. Tai viena iš atsipalaidavimo formų, kurią toleruoju, nors pats vartoju jį itin retai ir nepateisinu, kai alkoholis tampa kiekvieno savaitgalio atributu. Gaila, kad nebemokama linksmintis kitaip. Gal, kad lietuvaičiai nemėgsta emocijų rodyti, labiau santūrūs...”.
