Kavą slepia po stalu
Nepaisant, kad šiais laikais vietoje tradicinės sekretorės įmonėse pasitinka administratorės, padėjėjos, asistentės ir panašiai, jų funkcija išliko ta pati – ne tik tvarkyti raštus, organizuoti susitikimus, bet ir suvokti slapčiausias „šefo“ silpnybes. Ne veltui žodžio „sekretorė“ pirminė reikšmė – asmuo, saugantis paslaptis. „Panevėžio rajono Savivaldybė. Laba diena“, – net asmeniniu mobiliuoju telefonu atsiliepia rajono mero Priimamojo vyriausioji inspektorė Vaida Gerasimovienė.
Prieš mėnesį Savivaldybėje dirbti pradėjusi moteris džiaugėsi patekusi pas neišrankų vadovą – rajono meras Povilas Žagunis net kavą saldinasi pats.
„Apie merą dar nežinau daugiau nei jo žmona“, – juokavo Vaida.
Moteris tikina nepabūgusi pretenduoti į mero dešiniosios rankos titulą: prieš ateidama į Savivaldybę patirties įgijo darbuodamasi Panevėžio seniūnijoje vyriausiąją raštvede. Todėl ir tokio darbo subtilybės jai nebuvo visiškai neatrasta žemė.
„Ir sau darbe minutę kitą prabėgom randu. O kavos puodelį ir ant stalo ar po stalu paslepiu, kad interesantai nepamatytų ir nesakytų, kad nieko Savivaldybėje nedirba, tik kavą geria“, – atviravo V.Gerasimovienė.
Raštuotos kojinės – tabu
Visada besišypsanti moteris tvirtina, kad visa jos darbo sėkmės paslaptis – gera nuotaika. Anot jos, pikčiurna mero Priimamajame negalėtų dirbti. Nors galinčių ją sugadinti interesantų per dieną Vaidos kabinete apsilanko ne po vieną.
„Pastaruoju metu žmonės piktėja. Gal sunkus gyvenimas juos tokiais paverčia? Jaučia nepasitenkinimą ir pyksta ant viso pasaulio, neišsiaiškinę priežasties. Būna taip, kad vos atidaro duris – ir pradeda šaukti“, – pasakojo V.Gerasimovienė.
Nė vieno kliento iš Priimamojo išprašyti moteris neturi teisės. Tačiau, anot pašnekovės, jos ne tik darbas, bet ir būdas toks – būti taikdare, visus guosti ir raminti. Nors Vaida tikino nemananti, kad įstaigos veidu gali būti tituluojama tik jauna moteris, tačiau tokiam darbui pasiryžusi vyresnio amžiaus dailiosios lyties atstovė turėtų stebinti savo energija.
„Čia ištisai reikia judėti, būti aktyviai – suspėti ir interesantus priimti, ir telefonu atsakinėti ir dar gerai atrodyti“, – mano pašnekovė.
Reprezentatyvi išvaizda – vienas svarbiausių mero padėjėjos kriterijų. Vaida savęs darbe nė neįsivaizduoja be dalykinio kostiumėlio. Nors Panevėžio seniūnijoje penktadieniais būdavo leidžiama įlįsti į džinsus, to praktikuoti Savivaldybėje ji neišdrįsta.
„Todėl laukiu savaitgalių, kada galėsiu į šoną numesti švarkelį ir užsitempti džinsus. Nors sau leisti atrodyti laisvai ir ekstravagantiškai galiu tik savaitgaliais, bet be tokių suvaržymų gyvenančioms draugėms nepavydžiu“, – tvirtina V.Gerasimovienė. Moteris išdavė: netgi įmantrių ir taip moteris žavinčių raštuotų kojinių sau negalinti leisti.
Šeimai darbe ne vieta
„Panevėžio Lytagros“ administratorė Aušra Jočienė, kuria koja direktorius išlipo iš lovos, supranta iš to, kokiu tonu atėjęs į darbą paprašo puodelio arbatos. „Visada vaisinė, kartais keičia į žaliąją, cukraus nepilnas šaukštelis ir visada 8 valandą“, – apie rytinį ritualą pasakojo Aušra.
Jos nuomone, administratorė pati privalanti išsiaiškinti vadovo silpnybes užuot jo klausinėjusi. „Man padėjo kolektyvas – papasakojo apie direktoriaus norus“, – pripažįsta moteris.
Per šešerius metus trijose darbovietėse administratore dirbusi A.Jočienė neslepia, jog pasitaikė ne viena juoką dabar kelianti situacija. Ir rankos tiekiant kavą svarbiems verslo partneriams drebėjo, ir pati pokštų prikrėtė.
Vienam visada kavos prašančiam įkyrokam klientui Aušra tikrai pasirodė dosni: specialiai į puodelį šliūkštelėjo dvigubą kavos dozę, kad kitą kartą nebeprašytų. O šis išeidamas administratorei komplimentą pažėrė: kokia šį kartą skani kava buvo!
Ne tik raštus tvarkanti, bet ir kolegų gimtadieniais, sveikinimais verslo partneriams besirūpinanti A.Jočienė tik gūžčioja pečiais paklausta, ar jaučiasi esanti dešinioji „šefo“ ranka.
„Sunku pasakyti. Veikiau ne aš, o vyriausiasis finansininkas tokio vardo nusipelno. Nors kartą direktorius ir man taip yra pasakęs“, – nepamiršo Aušra. Anot jos, vadovas komplimentais nesišvaisto.
Administratore dirbusi ir vyro, ir moters vadovaujamose įmonėse Aušra tvirtina, kad jokio skirtumo, kas viršininkas, nėra. Ji nenorėtų tik vieno: kad jai darbe vadovautų sutuoktinis.
„Tiesiog to, ko paprašytų vyras, turbūt negalėčiau taip greitai ir gerai padaryti. Na, žinot, kaip būna: ai, nezysk, palauk ir panašiai. Šeimai darbe ne vieta“, – įsitikinusi A.Jočienė.
Svarbūs ir kvepalai
Kad administratores vadovai renkasi neką mažiau atsakingai nei būsimąją žmoną, patvirtina jų išvardinti reikalavimai. „Išsilavinusi, inteligentiška, elegantiška, mandagi, išsiauklėjusi, išmananti raštvedybą, gerai mokanti lietuvių kalbą. O kaip gerai būtų, jei dar būtų ir protingesnė už vadovą!“ – pageidavimus administratorei žėrė bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas ir direktorius Stanislovas Latvėnas.
Reikalavimų puokštę papildo dar ir kvapas. Verslininkas pripažino nesąs abejingas moteriškiems kvepalams. „Ateini į darbą ir pajunti kvepalų aromatą. Matyti, kad tokia moteris gerbia vadovą ir firmą“, – aiškino S.Latvėnas.
Privačios įmonės savininkas pageidauja administratorę darbe matyti vilkinčią kostiumėlį. „Turėjau vieną jauną su džinsais. Buvo nelabai gerai“, – išduoda pašnekovas.
Be to, anot jo, neką mažiau svarbu – žmogaus gerumas: kompetentingos, bet kolektyve įtampą keliančios administratorės paslaugų verslininkas atsisakytų. Tačiau jei nuo savo padėjėjos gautų velnių, pasak S.Latvėno, būtų tik į naudą.
„Jei viršininkui pavaldiniai kelia reikalavimus – labai gerai. Juk „iš apačios“ visada geriau matyti, kas įmonėje dedasi“, – mano jis.
Pašnekovas pripažino esąs netradicinis vadovas – rytinės kavos neprašantis išvirti. Tačiau su administratore pasikalbantis ne tik apie įmonės reikalus: pokalbiai sukasi ir apie šeimą, vaikus, sveikatą.
„Galima sakyti, kad jei ne dešinioji, tai kairioji ranka tikrai. Nes dar neseniai dirba“, – savąją pavaldinę įvertino direktorius, patvirtinęs, jog komplimentų jai negailintis.
S.Latvėno nuomone, administratorės darbas tinkamas tik moteriai. Tačiau tai nereiškia, kad vyrams jis per lengvas. Anaiptol – verslininko nuomone, stiprioji lytis su tokiomis pareigomis nesusitvarkytų.
„Moterys sugeba taip įsiteikti, kad net nepajunti, kaip jos tą padaro. Jos iš prigimties tokios, todėl vyro administratoriaus vietoje neįsivaizduoju. Jie kitokio charakterio – nėra sėslūs, jiems reikia veiklos“, – lygino S.Latvėnas.
Rajono meras Povilas Žagunis pažadėjo savo Priimamojo vyriausiąją inspektorę už gerą darbą pradėsiantis girti nuo pirmadienio. Mero nuomone, viena iš svarbiausių savybių dirbant Priimamajame – nebūti piktai.
„Juk į savivaldybę atėjęs žmogus pirmiausia kreipiasi į ją. Be abejo, kad ji yra įstaigos vizitinė kortelė“, – pabrėžė P.Žagunis.
Pavaldinės uolumu pasidžiaugęs Savivaldybės vadovas išdavė: nors gyvenime jam teko dirbti su daugeliu sekretorių, administratorių ar panašiai, tačiau nė vienai nepavyko į darbą ateiti anksčiau nei merui, savivaldybės duris praveriančiam iki darbo dienos pradžios likus geram pusvalandžiui.
