Sonata Bylaitė „Fenix“
Gaivi kaip pavasaris, rūgšti kaip citrina, bet paragauti norėtųsi... Viskas skaniau su E priedais. Sintetinės spalvos – ypač skani citrininė, akį traukiantis blizgesys, karoliukai ant galvos, primenantys dražė. Skonį jautėme iki pasirodymų pabaigos.
Diana Paukštytė “Origami”
Juoda ir balta, netradiciniai raukimai, a la husariški antpečiai iš virvelių, mažai mergaitiškų suknelių, daugiau juodų švarkelių, kurie patiktų panelei Trečiadienei, ypač tas modelis su kardu.
Jurga Januškevičiūtė Žiugždienė apie saulę vandenyje…
Šaltas vanduo supa mane… Nešildo tie ilgi minkšti paltai nors tu ką. Gal dėl to, kad vaikštom basos? Drebulys. Aplink vien pilka ir niūru, taip ir norisi susigūžti, gal bus lengviau sulaukti pavasario saulės. Laukėm laukėm ir nesulaukėm. Kaip ir realybėje.
Misha Woeste ir Lisa Brettel (Vokietija)
Spalvų kokteilis gardžiai nuslydo akimis. O dar tas pasikartojantis prancūziškai “bum bum…makiaž…bum bum makiaž…” Taip ir norėjosi griebti kaimyną už parankės, lietuviškai linguoti ir laukti užsienietiško pavasario, žinote, to kur kas ryškesnio (drabužių spalvų prasme) nei lietuviško.
Giedrius Paulauskas „Mods“
Marijonas į juos pažvelgęs tikriausiai pasakytų: „Bičai“. O gal labiau Džoniai, bet nevyriškais jų nepavadinsi.
Jau geriau šalmas vyro rankoje nei mažiukas rankinukas po pažastimi. Visiems tai aišku. Būkim vyriški, bet nebijokim pasirodyti retkarčiais ir saldžiai mieli – visa tai išdavė išskirtinai Giedriaus braižo kelnės ir mieli a la močiučių megztukai.
Dovilė Gudačiauskaitė „Tre(i)ningas“
Kadangi burnos užsiūtos – ant galvų užmaukšlintos kaukės – belieka spręsti pagal rūbą. O treningas gi nieko gero nežada, bent jau iš pirmo žvilgsnio. Ilgainiui pasikeitimas matyti: treningas-frakas, treningas- suknelė, vienas kitas maišas su kišenėmis... Turėtų būti patogu.
Kristina Kruopienytė ir Egidijus Sidaras „Juodas kvadratas“
Pirmas įspūdis: matematika, giežtos formos, vėlgi juoda, kurią retsykiais praskaidrina žvilgesys. Ir staiga it tunelio gale per klinikinę mirtį – atlasinė geltona šviesa. O jau buvom išsigandę, kad kažkas ne taip.
Antras įspūdis: tiktų arba feministėms, arba pesimistėms.
Ramunės Strazdaitės didmiesčio poezija
Pirmas ant podiumo išlindęs dalykas su kapišonu sufleravo: „Mergaitės, mieste būkit budrios – lietui palijus atsitraukit nuo kelkraščio, kitaip aptaškys“. Ir čia girdisi automobilių gaudesys, pypsėjimai, šurmuliavimai. Jautiesi lyg patekus į pagrindinę gatvę, kur turi brautis tarp į darbą skubančių sekretorių, madisčių, verslininkių. Žinoma, ant podiumo jų srautas buvo mažesnis nei realybėje.
Seiko Taki (Prancūzija) “Užuovėjos nepaiso kontinento ribų”
Akys prieskonių reikalavo ir su kaupu jų gavo. Minkštas aksomas, didžiuliai minkšti kaspinai, draugiškai prisišlieję prie kaklo ar juosmens, elegantiškai plazdenančios suknelės... Kažkas tokio išskirtinai prancūziško: žiupsnelis klasikos, lašas modernumo, elegancijos ir rafinuotumo.
Laukite tęsinio. Netrukus – visų dizainerių kolekcijų nuotraukų albumai bei įdomūs video reportažai.
