Vienas įtakingiausių japonų dizainerių drąsiai tvirtina, kad amerikietiškasis rokenrolo įvaizdis puikiai dera su aukštąja Paryžiaus mada, o daugiau nei tris dešimtmečius trukusios karjeros tikslas – būti nemadingam pasitelkiant madą!

Pirmoji kolekcija

Yohji Yamamoto gimė 1943-aisiais Japonijos sostinėje Tokijuje. Antrojo pasaulinio karo metu netekęs tėvo, Yohji stengėsi palaikyti motiną, todėl jos prašomas įstojo į Keio universitetą studijuoti teisės.

Tačiau netrukus motinai, prižiūrinčiai savo drabužių parduotuvėlę, prireikė sūnaus pagalbos – Yohji pasinaudojo šia galimybe ir pamažu įsiliejo į mados pasaulį studijuodamas dizainą prestižiniame koledže, kuris iki šiol lyginamas su Londono Central Saint Martins ir Niujorko Parsons.

Foto: AFP/Scanpix



1972 metais jaunasis mados meistras įkuria kompaniją „Y‘s“ ir prabėgus penkeriems metams pristato savo pirmąją kolekciją, kuri jau tuomet sukelia perversmų nuotaikas visoje mados industrijoje. Dar po ketverių metų, 1981-aisiais, Yohji Yamamoto ryžtasi šturmuoti jau tuomet mados centru vadinamą Paryžių: čia pristatoma pirmoji prêt-à-porter kolekcija.

Tačiau tąsyk Prancūzijos spauda išlieka negailestinga: kritikuojamas neva skurdus modelių įvaizdis ir Yamamoto meniniai gebėjimai. Lūžis įvyksta 1980-aisiais, kai pagaliau prancūzų mados kritikai kartu su žymiausių mados namų dizaineriais pripažįsta Yamamoto kaip vieną įtakingiausių XX amžiaus mados novatorių.

„DC“: Issey Miyake, Rei Kawakubo, Yohji Yamamoto

Sulaukęs pripažinimo 1980-aisiais, japonų dizaineris ant laurų nemiega: įkuriama jungtinė trijų vietinių dizainerių korporacija, pavadinta „DC“ (Designers & Characters). Rei Kawakubo, „Comme des Garcons“ įkūrėja, propaguojanti griežtą, kiek asketišką stilių, ir Issey Miyake, išpopuliarėjęs netradiciniais technologiniais sprendimais, kartu su minimalistinio stiliaus šalininku Yohji Yamamoto tampa puikia komanda.

Šis netradicinių pažiūrų menininkų susijungimas iki šiol vadinamas Japonijos mados revoliucija: mat pasauliui pagaliau įrodyta, jog Tekančios saulės šalis yra ne tik tekstilės fabrikų bazė, bet ir neišsenkantis naujų idėjų bei technologijų šaltinis.

Foto: AFP/Scanpix

Y-3: Yamamoto ir „Adidas“

2003-aisiais pasirodžius pranešimams, jog viena solidžiausių sporto aprangos gamintojų kompanija „Adidas“ pasirašė sutartį su Yamamoto, mados verslo gigantai negalėjo patikėti, jog šis bendradarbiavimas atneš tokį didelį pasisekimą. Tuomet „Adidas“ meno vadovas Michaelis Michalsky žurnalistams sakė, jog kompanijos sprendimas dirbti su japonų dizaineriu – noras išbandyti tai, ko nė vienas kitas sporto aprangą gaminantis koncernas nėra daręs.

Anot Michalsky, vienas garsiausių pasaulyje avangardo dizainerių ir kompanija, kurios drabužius dėvi ne podiumo žvaigždės, o krepšininkai, futbolininkai ir sporto mėgėjai, turi daug bendra: Adi Dassler buvo amatininkas, paaukojęs savo gyvenimą kurti tobulą sportinę aprangą, Yamamoto – modernius ir išskirtinius drabužius.

Pats japonų dizaineris bendradarbiavimą su „Adidas“ vertina ne kaip iššūkį, o kaip dar vieną mados žingsnį į priekį. Anot Yamamoto, jauni žmonės, prieš norėdami tapti madingais tikrąja to žodžio prasme, pirmiausia dairosi į žymius muzikos atlikėjus ir sportininkus. Jie niekada nepradeda nuo aukštosios mados dizainerių.

Galiausiai mada – reiškinys, atspindintis socialinę tikrovę, vadinasi, jungiantis visas socialines sferas.

Foto: AFP/Scanpix

„Yves Saint Laurent“ įtaka

Atvykęs į Paryžių, Yamamoto kone viešai išsakė savo kritiką tuomet vienai įtakingiausių kompanijų mados industrijoje „Yves Saint Laurent“. Tačiau prabėgus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, kai prancūzų mados namai pristatė antiarogantišką ir kiek dviprasmišką kolekciją, japonų dizaineris prisipažino likęs sužavėtas.

Anot Yamamoto, dabar kuriamos „Yves Saint Laurent“ kolekcijos – tiesiog tobulos. Šis susižavėjimas atsispindi ir avangardiniuose japono kūriniuose.

Juodoji „Hiroshima chic“

Elsa Schiaparelli, Coco Chanel, Madame Vionnet – talentingasis Rytų Azijos mados korifėjas savo kūryboje nesistengia nuslėpti filosofiškai užkoduotų asociacijų į XX amžiaus mados ikonas ir sako norintis pabrėžti stiprios, dramatiškos moters įvaizdį.

Yamamoto modeliai visuomet pabrėžia moters nugaros liniją. Dizaineris tvirtina, jog drabužiai turėtų būti modeliuojami iš nugaros, o ne iš priekio. Juk jeigu nebus nugaros, priekinė drabužio pusė tiesiog negalės egzistuoti. Be to, anot Yamamoto, moters nugara – itin seksuali.

„Būdamas jaunas visą savo laiką leidau su motina. Ji buvo karo išvarginta našlė, sunkiai dirbanti drabužių parduotuvėje. Jai nuolat tekdavo išeiti, o aš bėgdavau iš paskos žiūrėdamas jai į nugarą ir prašydavau neišeiti. Taigi ideali moteris – visuomet tolstanti nuo manęs“, – prisipažįsta menininkas.

Mados kritikai Yamamoto kuriamą stilių vertina itin prieštaringai: vieni tvirtina, jog japonų dizainerio kolekcijos – nestruktūriškos, kone visi modeliai – didelės apimties. Kiti įsitikinę, jog niekas kitas mados industrijoje nesugeba išreikšti juodos spalvos ir jos atspalvių kaip Yamamoto.

Vis dėlto derindamas dekonstukciją, kuri išskiria dizainerį iš kitų, su rafinuotumu, kuris suteikia jam aukštosios mados kūrėjo statusą, Yohji Yamamoto dažnai lyginamas su Cristobal Balenciaga bei Christian Dior.

Foto: AFP/Scanpix

Rokas, viskis ir karatė

Valentino garsėja itin prabangiu gyvenimo būdu, Roberto Cavalli vadinamas mados dailininku, dievinančiu moteris, revoliucionierius Thierry Mugler rūpinasi ekologija, o Yohji Yamamoto – tarptautinės karatė asociacijos vyriausiasis vadovas. Maža to, dizaineris prisipažįsta dievinantis sunkiąją muziką, todėl dalį laisvo laiko praleidžia gurkšnodamas viskį ir grodamas gitara.

Ši aistra smarkiai lėmė Yamamoto klientų rato susiformavimą: įvaizdį dizaineris kuria ne tik visų laikų stiliaus mūzoms, bet ir roko grupėms (2003-aisiais britų roko grupė „Placebo“ turo„Soulmates Never Die“ metu dėvėjo Yamamoto sukurtus drabužius).

Foto: AFP/Scanpix

Foto: AFP/Scanpix

Žurnale „Express Mada“ taip pat skaitykite:

Futuristinė ateitis jaunųjų dizainerių akimis

Mados savaičių podiumai ir užkulisiai

Pavasario alegorijos

Rūta Rimšelienė siūlo „žemakulnę vasarą“

Violeta Repčenkaitė – Blėdienė: besidžiaugianti šeima ir karjera

Mėlyni ir violetiniai Grammy apdovanojimų ceremonijos atspindžiai