Daugiausiai šiuo metu valdžioje, versle, medicinoje, žiniasklaidoje ir kitose srityse aktyviai veikiančių moterų yra 45 - 55 metų amžiaus (gimusios 1953 - 1963 metais). Vadinasi, pasiekti visuomeninės ar profesinės veiklos aukštumų joms prireikė ne mažiau 20 metų. Tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus moterų tarp elito atstovių yra gerokai mažiau.

Šeima nėra kliūtis moteriai užimti vadovaujančias pareigas ar pasiekti pripažinimo profesinėje veikloje. Kaip rodo tyrimas, du trečdaliai jų yra ištekėjusios. Likusį trečdalį sudaro netekėjusios (apie 30 proc.), išsiskyrurios (1 proc.) ir našlės (apie 3 proc.).

Beveik 43 proc. aktyvių moterų turi po du vaikus, 8,5 proc. – augina arba užaugino po tris atžalas. Vieną vaiką teturi vos 0,5 proc. žinomų moterų. Populiariausi vardai – Irena, Birutė ir Nijolė.

Daugiau nei prieš dešimtmetį žinynuose “Kas yra kas Lietuvoje” moterų vadovių tebuvo penktadalis. Kaip vyrų ir moterų santykis pasikeitė nuo 1995-ųjų metų?

Apibendrinus visų biografijų žinynų duomenis (apie 12650 biografijų), galima konstatuoti, kad moterų dalis tarp veikliausių visuomenės narių ne itin sparčiai, bet nuosekliai didėja. Tačiau šiuo metu visose srityse jos dar nesudaro 30 proc.

Daugiausiai aktyvių moterų dirba visuomeninėse organizacijose, savivaldoje, žiniasklaidoje ir medicinoje. Šiose keturiose veiklos srityse jos sudaro po 41-43 proc. Kultūroje ir teisėtvarkoje jų dalis sumažėja atitinkamai iki 37 ir 31 proc. Moksle, valdžioje ir sporte moterų yra maždaug po ketvirtadalį. Vadovaujančiuose partijų postuose – dar mažiau, vos 17 proc., o stambiame versle – tik 11 proc.

Trys moterys atitiko statistinį portretą

Išanalizavus biografijų duomenis, trys moterys iš projekto “Kas yra kas Lietuvoje” duomenų bazės atitiko statistinį moters – lyderės portretą.

Tai Irena Miliuvienė, Lazdijų darbo biržos direktorė, Irena Mažulienė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, ir Irena Marozienė, Vilniaus UAB “Geležinis vilkas” ir UAB “Vilko apetitas” direktorė.

“Noriu palinkėti, kad moterys nelauktų, kol visuomenė pakeis savo požiūrį į jas. Ji pati turi pasikeisti, tuomet keisis ir požiūris į ją”, - sako Lazdijų darbo biržos vadovė Irena Miliuvienė. Ji yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą. Vaikai – jau studentai. Darbo biržoje dirba nuo 1998 m., karjerai nuo vyr.specialistės iki biržos vadovės prireikė dešimtmečio. Jos pomėgiai – skaitymas ir kelionės.

Švietimo srityje dirbančios Irenos Mažulienės laisvalaikis – labai moteriškas: darbas sode, mezgimas, knygų skaitymas. Ji baigusi Šiaulių pedagoginį universitetą. Fizikos mokytoja po 14 metų pedagoginio darbo 1995 m. pasuko į švietimo administravimo sritį. Pakruojo rajono švietimo skyriaus vadove tapo po šešerių metų darbo skyriuje. Dvi dukros – studentės.

“Pinigai geriausiai dalijasi iš vieno”, - įsitikinusi verslininkė Irena Marozienė. Ji studijavo Vilniaus universitete, dirbo ekonomiste, o 1992 m., įvertinusi naujas galimybes, ėmėsi nuosavo verslo. Įmonės vadovė geriausiai pailsi žiūrėdama geras komedijas arba prie šiltų jūrų. Augina dvi dukras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją