Bene vienintelis geras dalykas, kurio ir tikėjosi Vaikų išlaikymo fondo įstatymo kūrėjai - jau dabar kai kurie pareiškėjai atsiima fondui pateiktus prašymus. Dalis alimentų nemokėjusių tėvų apsisprendė geriau išlaikyti savo vaikus, nei tapti, valstybės skolininkais.
GVIF administracijos direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė tvirtina, kad pirmieji prašymai fondo administraciją pasiekė dar praėjusių metų gruodį. Iki vakar dienos ji registravo per du tūkstančius prašymų. Dar maždaug tiek pat atsiųstų laiškų buvo neperžiūrėta. Pirmosios išmokos, apskaičiuotos už sausį, adresatus, anot pašnekovės, turėtų pasiekti iki vasario 25-osios. Vienam vaikui pagal įstatymą gali būti išmokėta ne didesnė kaip pusantro minimalus gyvenimo lygio (MGL) dydžio išmoka. Svarbu žinoti, kad fondo pinigai nebus mokami už praėjusį laikotarpį iki jo veikimo pradžios ir už pradelstą pateikti prašymą laikotarpį.
I.Skubilovienė pažymėjo: maždaug dešimtadalyje atsiųstų dokumentų rasta vienokių ar kitokių klaidų – negerai išrašytos antstolių pažymos, trūksta pažymų apie gyvenamąją vietą, ne visos kopijos yra patvirtintos notaro arba seniūno. Tokiais atvejais prašymai registruojami, tačiau pareiškėjo prašoma iš naujo atsiųsti reikalingus dokumentus. Juos gavus, išmokos skaičiuojamos nuo prašymo registravimo datos. Fondo atstovė pabrėžė, kad galiojančios yra būtent notaro arba seniūno patvirtintos dokumentų kopijos, nors būta atvejų, kai jas tvirtino seniūnijos raštvedė, antstolis, advokatas.
Bus galvos skausmo
I.Skubilovienė teigia: trumpos GVIF veiklos pirmieji rezultatai rodo, kad Lietuvoje vaikams yra priteista gana įvairaus dydžio alimentų: nuo 0,4 MGL iki 600 Lt. Dar yra porą atvejų, kur vaikams priteista tik po 10 Lt ir vienas – po 1 tūkst. Lt. Ir vis dėlto didžioji dalis tėvų, pasak direktoriaus pavaduotojos, privalo mokėti 130 litų tesiekiančius alimentus.
Jei alimentai priteisti nuo 2006 metų, jų dydis paprastai siekia po 300–500 Lt. Dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų šiais metais nemaža dalis mamų siekia persiteisti alimentus. Kai kurios tai jau yra padariusios.
Fondo atstovė neslėpė, kad sunkiausia bus apskaičiuoti išmokų dydį tais atvejais, kai vaikui tėvas skolininkas kartais dalį išlaikymo moka. Pasak direktoriaus pavaduotojos, skaičiuojant išmoką, bus atsižvelgiama, ar vaikas yra daugiau nei 1 mėnesį negavęs alimentų. Jei paaiškės, kad taip, tuomet išmoka atitiks skirtumą tarp paskutinį mėnesį gautos pinigų sumos ir teismo priskaičiuotos, bet ji nebus didesnė kaip 195 Lt. Pasikeitus situacijai, fondo klientams teks vėl siųsti kalną pažymų, įrodančių tuos pokyčius.
I.Skubilovienė sako suprantanti, kad antstoliui esant kitame mieste, nei gyvena pareiškėjas, kils nemažai rūpesčių. Tokia situacija bus tikras galvos skausmas ir išmokų administratoriams. Pašnekovė neabejoja, kad siūlymų taisyti dabartinę išmokų skaičiavimo ir skyrimo tvarką po kurio laiko bus pateikta. Bet šiuo metu, pasak jos, inicijuoti pakeitimus pernelyg anksti.
Informacijos mažoka
Viena iš Vaikų išlaikymo fondo įstatymo autorių Seimo narė Rima Baškienė informuoja: GVIF išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 m. yra skirta 93 mln. Lt. Pagal šiuolaikinį pragyvenimo lygį tokia suma žinant, kad šalyje yra 50 tūkst. alimentų negaunančių vaikų, yra maža. Ateityje pagal galimybes bus stengiamasi ją didinti, nes kyla ir priteisiamų alimentų sumos.
Plitikės nuomone, visų vaiko išlaikymo problemų GVIF negalės išspręsti. Fondui mokant riboto dydžio išmokas, dėl likusios dalies alimentų išieškojimo ir toliau tėvams teks kreiptis į antstolius.
Nors pirmąjį fondo gyvavimo mėnesį į jo administraciją, pasak R.Baškienės, tiesiog plūdo dokumentai su prašymais skirti išmokas, vis dėlto kaimiškose vietovėse dar mažoka informacijos apie kreipimosi galimybes.
Seimo narė pažymėjo, kad kuriant GVIF buvo svarstyta galimybė, kad dokumentus fondui surinktų savivaldybių Socialinės paramos skyriai. Tačiau antstoliams geranoriškai sutikus pagelbėti alimentų ieškotojams, nuspręsta fondo administravimą koncentruoti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žada inicijuoti pakeitimus
R.Baškienė pripažino, kad jau dabar ryškėja pagrindinės problemos, dėl kurių Seimo pavasario sesijoje teks inicijuoti poįstatyminių aktų pakeitimus. Anot politikės, matyti, kad nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo antstolio pažymos išrašymo iki jos pateikimo fondo administracijai yra per trumpas. Taip pat verta pagalvoti, ar neturėtų būti imamas gautas alimentų trijų mėnesių vidurkis, skaičiuojant dalinę išmoką. Dar viena spręstina problema – reikiamų dokumentų gavimas skolininkui išvykus į užsienį. Jų pateikimą reikėtų paprastinti.
R.Baškienė mano, kad kai kam iš norinčiųjų vaikų išlaikymui gauti išmokas vietoj negaunamų alimentų tikslinga iš naujo kreiptis į teismus.
Seimūnė taip pat garantavo, kad nemokantiems alimentų tėvams tapus valstybės skolininkais, ši skola niekur nedings – ją bus galima išieškoti iki pat skolininko gyvenimo pabaigos. Ir su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Tikimasi, kad ši žinia dalį skolininkų privers pakeisti savo požiūrį į alimentų vaikams mokėjimą.
