Kai kur pasaulyje vaizdas nėra toks niūrus, kadangi laikomasi šimtamečių sveikos gyvensenos tradicijų. Pavyzdžiui, Kinijoje ir aštuoniasdešimtmečiai profilaktiškai mankština savo kūną bei protą: atlieka psichofizines gimnastikas (taiči ar cigun), užsiiminėja kovos menais ar tiesiog linksminasi, mokydamiesi šokių, žaisdami badmintoną.
Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis viena mūsų medicinos bėdų laiko tai, kad bendrosios praktikos gydytojai stokoja senėjimo prevencijos medicinos žinių ir "pamiršo" natūralius sveikatos stiprinimo bei atkūrimo būdus.
"Kartais pacientų paklausiu, ar galime barškančią automobilio važiuoklę sutvarkyti pakeitę variklyje tepalą. Visi atsako, kad ne. Tada paklausiu: o kaip jūs galite išgydyti raumenų ir skeleto sistemą nuriję tabletę?" - pasakoja J. Girskis ir priduria, kad vertėtų "visu kūnu" atsisukti tik į natūraliais gydymosi metodais paremtas profesionalias medicinos ir sveikatos stiprinimo sistemas.
- Kodėl Lietuvoje pamatyti judantį, sportuojantį senuką - didelė retenybė?
Manau, jau vien dėl to, kad nemažai mūsų medikų menkai suvokia kūno vadybos pagrindus ir negali pacientui suprantamai paaiškinti apie mankštos svarbą ir naudą organizmui, neskiria tikslinių pratimų (reikalingų ligos atveju) nuo profilaktinės mankštos.
Ką galvoti pacientui apie mediciną, kai gydytojas jam pasako, esą ko jūs norite, esate senas, jūsų stuburas apaugęs druskomis, tad susitaikykite su skausmu ir ramiai gyvenkite. Dar keisčiau, kai gydytojas tvirtina, kad mankštinantis vystosi disko išvarža, o fiziniai pratimai neva tik stresas organizmui.
Negerai, kad užmirštama medicinos abėcėlė ir nebesuvokiama, kad mankštinantis lavinamos visos raumens fizinės savybės. Stresas užgrūdina žmogų ir mobilizuoja rezervus - tai gyvenimo druska. Gydytojo pareiga - įtikinti, kad jokie cheminiai vaistai negali pakeisti mankštos.
- Tačiau juk lietuviai - bene labiausiai Europoje nuo vaistų priklausoma tauta...
Yra pavyzdžių, liudijančių, kad ir mūsų tauta išmano apie kūno kultūrą. Ne kartą mūsų sportininkai kritiškiausią akimirką išplėšdavo pergales iš galingiausių šalių sportininkų. Lietuvos galiūnai pripažinti stipriausiais pasaulyje. Jonas Kazlauskas treniruoja vienos didžiausių pasaulyje šalių - Kinijos - krepšininkus.
Turime ir Lietuvos "psichofizinės treniruotės" patriarchą, šviesaus atminimo žmogų Karolį Dineiką, pas kurį į Druskininkus vykdavo mokytis mankštintis sveikieji ir ligoniai iš visos Sovietų Sąjungos. Kas atsitiko, kad neįsiklausę į organizmo prašymus viską gydome medikamentais?
Šiuo metu mankštą nurungė agresyvioji farmacinė chemija, pamynusi visas organizmo teises ir nebeleidžianti jam pačiam spręsti, ką jis dar pats gali padaryti.
- Taigi ką jis dar pats gali padaryti?
Kai kada juokaudamas pacientui sakau: aš jūsų neišgydysiu, bet pratimai padės išsaugoti energiją ir darbingumą: išėjęs į pensiją galėsite uogauti, grybauti ir meistrauti. Ištyręs jo raumenų ir skeleto sistemą, parenku pratimus toms raumenų grupėms, kurios jau nebesugeba atlikti savo funkcijos.
Pajutęs pirmuosius savo darbo vaisius pacientas suvokia, kad anksčiau niekad nebūtų patikėjęs, jog kai kurie kūno raumenys taip ilgai kentė judesių badą. Mano manymu, susirgus turi būti daroma tik tikslinė mankšta - pirmiausia privalome atkurti sutrikusią raumenų ar sąnarių funkciją.
Suteikę jiems pagalbą, galėsime pradėti daryti ir bendro pobūdžio pratimus, t. y. mankštinti sveikus raumenis ir sąnarius.
- Dėl kokių problemų į Jus dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nė nekyla tokia paprasta mintis, kad vertėtų mankštintis?
Nejudantiems žmonėms skausmai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jie juntami ilgiau pasėdėjus, pavaikščiojus ir pabudus ryte. Nustatant raumenų ir skeleto sistemos sutrikimus neužtenka iš piršto paimti kraujo lašą ir įdėti jį į biocheminį aparatą, kuris išmeta atsakymą.
Neužtenka ir magnetinio rezonanso ištyrimo, nes jis neparodo raumenų ir skeleto sistemos sutrikimo priežasčių, o parodo tik padarinius (t.y. disko išvaržą, sąnarių ankstyvą susidėvėjimą).
Ši sistema reikalauja funkcinio ištyrimo. Tai padeda nustatyti, ar judesio metu visi raumenys sugeba keisti savo ilgį, o sąnariai - judesio amplitudę.
Pratimai, kuriuos profilaktiškai reikia daryti ir sveikam žmogui. Galima ir namuose, ir net darbo kabinete:
1. Atsisėskite (klubų ir kelių sąnariai sulenkti stačiu kampu, kūnas tiesus), tada pamėginkite atsistoti ir vėl atsisėsti išlaikydami kūną tiesų. Jei tai atlikti sunku, galima rankomis laikytis už stalo. Kiek kartų tai daryti, pasirinkite patys, atsižvelgdami į širdies plakimo dažnį, dusulio pojūtį.
2. Pavaikščiokite po kambarį lenkdami klubo sąnarius ir kiek galėdami aukščiau keldami kelius.
3. Stenkitės kelis kartus apsisukti aplink kūno ašį (iš pradžių į dešinę, paskui į kairę). Stebėkite, kad sukimasis nesukeltų stipraus galvos svaigimo ir nepargriūtumėte!
4. Lėtai pasukite dubenį apie kūno ašį į kairę, o paskui ir į dešinę.
5. Lėtai nuleidę rankas žemyn pasukite vienu metu abiejų pečių sąnarius į priekį, o paskui ir atgal.
