"Absoliučiai visos tyrime Lietuvoje dalyvavusios respondentės keičia paketus nepakankamai dažnai, t.y., gerokai rečiau nei kas 3-4 valandas, be to, kai kurios jų prausiasi rečiau negu 2 kartus per dieną, tokiu būdu didindamos įvairių ginekologinių susirgimų tikimybę", - sakė diskusiją vedusi Lietuvos ginekologų ir akušerių draugijos narė, gydytoja-ginekologė Alė Smilgevičiūtė. "Šiuo metu technologijos leidžia pagaminti pakankamai didelį kiekį išskyrų sugeriančius paketus, tačiau dažnai jų nekeičiant susidaro patogi terpė veistis kenksmingoms bakterijoms", - teigia ji.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 28 proc. higieninių paketų vartotojų mano, jog sugeriamosios paketo savybės leidžia naudoti jį ilgiau. Rezultatai rodo, kad net 53 proc. moterų svarbiausia paketo savybe laiko jo sugeriamumą, tuo tarpu tik 28 proc. kreipia dėmesį į jo nekenksmingumą sveikatai. "Gausi reklama akcentuoja paketų savybes, tačiau nieko nekalba apie teisingus higienos įpročius – manau, tai formuoja klaidingus higieninių paketų vartotojų prioritetus", - diskusijoje sakė A. Smilgevičiūtė.
"Aš manau, jog tai jungtinė švietimo problema", - komentuodama tyrimo rezultatus, sakė gydytoja ginekologė Vaiva Eringytė. Absoliučiai visiems tyrime dalyvavusiems gydytojams savo praktikoje teko susidurti su pacientėmis, kurių negalavimus galėjo sukelti higieniniai paketai. Tyrimo rezultatai rodo, jog net 52 proc. Lietuvos moterų, naudojančių higieninius paketus, nežino, kaip tinkami juos pasirinkti ir naudoti, dėl ko kyla įvairi ginekologiniai susirgimai, tokie kaip bakterinė vaginozė, kandidozė, vulvitas ir įvairūs kiti susirgimai.
Tuo tarpu kokybiniame tyrime dalyvavusių gydytojų-ginekologų nuomone, kad išvengtų tikimybės susirgti minėtomis ligomis, moterys turėtų atsižvelgti į paketų kokybę, suderinamumą su odos tipu ir natūralių medžiagų kiekį paketo sudėtyje. Tačiau tyrimas parodė, jog vartotojos apie paketų sudėtį sprendžia pačios, nesiremdamos jokiais faktais ar informacija. 48 proc. respondenčių Lietuvoje klaidingai priskyrė sintetinius paketus prie natūralių. Anot tyrimo rengėjų, tai leidžia daryti išvadą, jog joms trūksta informacijos apie paketų sudėtį ir naudojimą.
Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės Akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos skyrių vadovas Romualdas Juršėnas vakar vykusioje diskusijoje sakė, kad problemą reikėtų spręsti higienos švietimo pagalba. "Higienos produktų pasiūla šiandien labai plati, tačiau Lietuvoje žema higienos kultūra", - konstatavo jis. "Higienos priemonių gamintojai turėtų pasirūpinti, jog vartotojos žinotų tiek kaip teisingai vartoti higieninius paketus, tiek apie jų sudėtį. Vartojimo instrukcija ir produkto sudėtis turėtų būti ant produkto pakuotės".
Tyrimas taip pat parodė, jog ginekologai pasisako už paketus, pagamintus iš natūralių medžiagų, nes naudojant juos mažėja tikimybė susirgti ginekologiniais susirgimais. Kalbėdami apie tokių paketų privalumus, gydytojai teigė, jog jie mažina sveikatos problemų tikimybę, nealergizuoja, nedirgina audinių ir pasižymi geresnėmis drėgmę sugeriančiomis savybėmis. Tyrimo duomenimis, 91 proc. higieninių paketų vartotojų Lietuvoje mano, jog sveikiau naudoti paketus iš natūralių medžiagų. Jų manymu, tokie paketai nealergizuoja ir yra pralaidūs orui, tačiau, tyrimo duomenimis, vartotojos nežino, kaip atskirti natūralius paketus nuo sintetinių.
