Susitarėme susitikti kavinėje. Kadangi šiek tiek vėlavau, akimis ėmiau ieškoti vyro. Prie lango sėdėjo niekuo neišsiskirianti moteris ilgais šviesiais plaukais, juodu storu megztiniu, mūvėjo tamsiai mėlynais džinsais, avėjo aukštakulnius.
„Aš – Aušra“, – nuskambėjo vyriškas balsas. Staigiais judesiais ji ėmė vartyti meniu vis nedrąsiai pažvelgdama į mane – akivaizdžiai jaudinosi. Tik gurkštelėjusi pienu balintos kavos moteris šiek tiek aprimo.
„Suprask, grįžti į praeitį man – tas pats, kas paliesti kraujuojančią žaizdą“, – pokalbį pradėjo iš Panevėžio kilęs neseniai išsiskyręs dviejų vaikų tėvas, jau kurį laiką prisistatantis Aušra. Tokio vardo, sako, ir norėjo – neišsiskiriančio ir trumpo. Paprašė į ją taip ir kreiptis.
Svajojo pabusti mergaite
– Kada supratai, kad esi kitokia? – paklausiau Aušros.
– Dar mokykloje, gal būdama dešimties. Rodos, niekuo neišsiskyriau, gal buvau tylesnė. Labai norėjau žaisti su lėlėmis, bet jų neturėjau. Norėjosi matuotis mamos sukneles, traukė papuošalai, kosmetika. Nors tėvai manęs nė karto nebuvo sučiupę persirengiančios moteriškais drabužiais, žinojau griežtą jų nusistatymą. Bet vis tiek lįsdavau į mamos spintą.
Mokykloje su berniukais sunkiai sekėsi draugauti, o prie mergaičių bijodavau eiti, nes mačiau, kad labai skiriuosi nuo jų. Tačiau labai norėjau vieną rytą pabusti mergaite. Nežinojau, kaip galima ja tapti, todėl žiauriai depresavau. Nenorėjau mokytis, niekas manęs netraukė.
– Vis dėlto radai jėgų baigti mokslus, įsidarbinti?
– Net nežinau kaip. Turbūt viską dariau iš inercijos. Mokiausi statistikos, po to susiradau darbą. Visas gyvenimas buvo iš inercijos. Nepriklausiau nė vienai kompanijai, tad mane kartkartėmis užkabindavo. Bet ir prisibijodavo, nes nebuvau tokia silpna. (Šypteli.) Beveik neturėjau draugų. Vaikinai negali būti tavo draugai, jei esi moteris. O ar merginos gali jaustis tavo draugės, jei mato vyrą?
Santuoka krizės neįveikė
– Kaip sukūrei šeimą? Turi du paauglius vaikus...
– Šeimą galbūt sukūriau iš didelio streso. Tuomet reikėjo pabėgti nuo vieno draugo, jis mane norėjo pasilaikyti sau. Paaiškėjo, kad jis – gėjus, o su jais nenoriu palaikyti jokių santykių. Maniau, jis galėtų su manimi gyventi kaip vyras su moterimi, kai pasidaryčiau lyties keitimo operaciją. Bet jis mane labai pažemino. Galima sakyti, jog santuoka buvo išeitis pabėgti nuo jo. Žinoma, žmoną mylėjau. Bet ji net neįtarė, kaip jaučiuosi. Sukūriau šeimą, nes maniau taip įveikti problemą. Maniau, kai pradėsiu gyventi kaip vyras su moterimi, savaime viskas susitvarkys. Tačiau gyvendama su žmona vis tiek jaučiausi moteris, pavyzdžiui, miegodama kartu. Neįsivaizduojate, ką tai reiškia. Depresija vis gilėjo, vaikščiojau lyg ašmenimis. Pajutau, kad gali blogai baigtis. Vieną 2000 metų dieną sužinojau, jog įmanoma pasikeisti lytį. Susiradau panašių į save draugių ir man palengvėjo.
– Kada apie tai pranešei žmonai ir kokia buvo jos reakcija?
– Iš pradžių nieko nesakiau. Pradėjau vartoti moteriškus hormonus. Iškart susitvarkė visos emocijos, bet ir išvaizda ėmė keistis. Pakito riebalų pasiskirstymas, figūra ėmė įgauti moterišką formą. O krūtinė užaugo iki trečio dydžio. Draugės kartais pavydi man biusto. (Nusijuokia.) Kai žmona tai pamatė, tuomet viską ir pasakiau. Sunku dabar nusakyti jos reakciją, bet žmonos nuomonė buvo tokia – šeimoje galiu daryti ką noriu, net rengtis moteriškais drabužiais, bet gatvėje turiu atrodyti normalus žmogus.
Vežėsi kontrabandą
– Ar paklusai tokioms žmonos nuostatoms?
– Kurį laiką, tačiau nenustojau vartoti hormonų. Lietuvoje jų šiaip neįsigysi, tad kontrabandą atsivežiau iš Rusijos. Eidavome per Sovetsko tiltą kišenes jų prisikišę. Vartojant moteriškus hormonus veidas suapvalėjo, liko išnaikinti tik barzdą. Trejus metus ją naikinau elektrolizės būdu. Draugės iš užsienio atsiuntė tokį aparatėlį, kad būtų pigiau, ir schemą, kaip naudotis. Kai elektrodą įstatai į plauko kanalą, sukeliama šarminė reakcija. Taip prieš vedrodį baksnojau kiekvieną plaukelį.
Anksčiau rengdavausi unisex drabužiais, šiek tiek platesniais, kad krūtinės nesimatytų. Bet šiais metais įsidrąsinau ir pradėjau rengtis moteriškais net išeidama į gatvę. Todėl žmonos reakcija buvo atitinkama. Ji manė, kad ją apgavau. Išsiskyrėme.
–Kaip paaiškinai vaikams, kad tėtis yra moteris?
– Vaikai man – brangiausias turtas. Jie jau paaugliai ir puikiai viską suvokia, tačiau ne visai teigiamai. Jie priklausomi nuo aplinkos – klauso, ką sako mama, draugai, ir reaguoja taip, kaip visuomenė. O ji šiuo metu į tai žiūri labai neigiamai. Bandau atlikti tėčio pareigas, bet šiaip į viešumą mažai kur su jais einu. Kaltinu valstybę, kad užsimerkia prieš tokius kaip aš. Įstūmė į tokią situaciją, kokioje dabar esu. Myliu savo vaikus ir džiaugiuosi, kad juos turiu. Bet jei 19 metų būčiau žinojusi, kad galiu pasikeisti lytį, nebūčiau kūrusi šeimos.
Atskleidė visas kortas
– Ar tavo bendradarbiai žino, kad esi moteris?
– Šiais metais ėmiau rengtis moteriškais apdarais. Tik keista, kad žmonės, su kuriais ilgą laiką dirbu, pokyčių nepastebėjo. Turbūt daug kas manė, jog esu gėjus ar šiaip moteriškas vyras. Bet nelaikė manęs moterimi. Todėl vieną dieną ėmiau visus provokuoti – rengiausi aptemptais marškinėliais, tik sijono nevilkėjau, nes kojos nekaip atrodo. Ryškiai dažiausi lūpas. Išsiuntinėjau darbe visiems elektroninius laiškus, kur prisistačiau kaip Aušra. Parašiau apie transseksualumą, lyties keitimą, kad nemanytų, jog esu transvestitas ar koks iškrypėlis. Aišku, bendradarbiai buvo šokiruoti, kad ruošiuosi keisti lytį. Bet pamažu viskas atsistojo į savo vietas. Manau, neigiamas požiūris į transseksualus yra dėl to, jog Lietuvoje apie tai mažai žinoma. O bet kokio dalyko nežinojimas kelia baimę.
Keblumai dėl dokumentų
– Kur dažniausiai susiduri su sunkumais?
– Visur. Pavyzdžiui, atsiskaitydama banko kortele. Neseniai prekybos centre iškvietė apsaugą, mat nepatikėjo, kad tai mano kortelė. Tuomet parodžiau tapatybės kortelę. Visa laimė, jog buvau atsinaujinusi dokumentus, kur nuotrauka sutapo su mano moteriška išvaizda. Vasarą gulėjau ligoninėje vyrų palatoje. Moterys ateidavo lankyti vyrų ir klausdavo, ar čia bendra palata. Įdomu, jog nesikeikė nė vienas. Kadaise, kai teko kaip vyrui gulėti, keiksmažodžiai netildavo. Beje, kad kitų nešokiruočiau, persirengti eidavau į tualetą. Kol dar nesu pasikeitusi lyties, negaliu eiti į paplūdimį, viešas pirtis, baseiną, žodžiu, ten, kur reikia persirengti. O jei prireikia į tualetą, renkuosi moterų.
– Ką esi numačiusi toliau daryti? Galvoji susirasti draugę ar draugą?
– Pirmiausia svajoju apie lyties keitimo operaciją. Girdėjau, jog inversijos būdu iš varpos suformuojama vagina. Lietuvoje to nedaro, tačiau tai ne problema. Pagrindinis rūpestis – pinigai, nes operacija kainuoja apie 10 tūkst. JAV dolerių (apie 25 tūkst. litų). Kai būsiu tikra moteris, tuomet pamąstysiu ir apie dokumentų keitimą. Dėl to irgi kebloka, nes Lietuvoje kol kas neįmanoma pasikeisti pavardės ir paso. Nebent pilietybę keistum.
O kaip su draugyste? Ieškau draugės, bet dar palūkėsiu, kol neatlikta operacija. Gyventi vienai nėra gerai. Norėčiau ateityje su kuo nors dalytis jausmais. Su vyru gal negalėčiau gyventi – negaučiau jausmų atsako. Mano pozicija tokia: nesu trečia lytis, kaip daug kas mano. Esu moteris ir mano tikslas – integruotis į visuomenę nesukeliant kitiems nereikalingų problemų.
