Žaliuojančių rūbų madas diktuoja Paryžiaus pastatai

53 metų prancūzas botanikas Patrikas Blankas savo išrastu būdu apželdinti sienas išgarsėjo visame pasaulyje. Jo kūriniai dar vadinami vertikaliaisiais sodais. Jais besigėrintys žiūrovai suka galvą, kaip augalai gali augti ant statmenos sienos, kaip ant jos laikosi dirvožemis.

Kopijuoti draudžiama

P.Blankas daug keliavo po Malaiziją bei Tailandą ir stebėjo, kaip augalai auga ant uolų, statmenų šlaitų. Paaiškėjo, kad augmenija gali kuo puikiausiai augti be žemės, kuri atlieka tik mechaninę funkciją. Augalams pirmiausia reikalingas vanduo ir jame ištirpusios mineralinės medžiagos, taip pat šviesa bei anglies dvideginis.

P.Blanko kuriamos augalų sienos laikosi ant specialaus metalinio rėmo, prie kurio dar pritvirtintas polivinilchlorido plastmasės skydas, apsaugantis fasadą nuo drėgmės. Augalų šaknys auga specialaus veltinio sluoksnyje, pritvirtintame prie skydo.

Tokios sienos kvadratinis metras sveria mažiau nei 30 kg. Sąlyginai nedidelis svoris leidžia sukurti net ir labai didelio ploto vertikaliuosius sodus. Šios žaliosios sienos laistomos ir tręšiamos automatizuotai. Tačiau rankų darbo taip pat prireikia – maždaug tris kartus per metus iš sienos išraunami peraugę augalai.

P.Blankas savo kūriniams daugiausia naudoja tropikų bei subtropikų augalus, kokius lietuviai neretai augina kaip kambarines gėles. Beje, vertikalieji sodai gali būti sodinami ne tik namo išorėje, bet ir iš vidaus, įvairiomis klimato sąlygomis.

Prancūzų botaniko kūriniais papuošti keli Paryžiaus pastatai, jo darbų yra JAV, Tailande ir Japonijoje. Be raštiško autoriaus leidimo kopijuoti minėtą fasadų apželdinimo būdą draudžiama.

Didmiesčiuose trūksta deguonies

Vokiečių mokslininkai tvirtina, kad didžiųjų miestų pastatų bei stogų apželdinimas augalais gali pagerinti oro kokybę ir sumažinti įvairių susirgimų mastus. Nustatyta, kad pasaulio didmiesčiuose, tokiuose kaip Štutgartas, Viena, Paryžius, Niujorkas, yra deguonies trūkumas. Pasak mokslininkų, tai gali sąlygoti vėžinius susirgimus.

Be to, kad grynina orą bei surenka dulkes, augalai atlieka ir garso izoliacijos funkciją. Teigiama, kad fasadą apdengę augalai į namus nepraleidžia karščio, o žiemą padeda sulaikyti šilumą viduje. Augalai teigiamai veikia ir žmogaus psichologiją. Žalumos stygius neretai dar labiau stumia žmones į depresiją.

Teiginiai, kad augalai ant pastato sienos ją gadina, esą nepagrįsti. Pastatų želdinimo šalininkai tvirtina, kad augalai saugo fasadą nuo drėgmės ir šalčio poveikio. Tiesa, reikia žinoti tam tikras želdinimo ypatybes atsižvelgiant į klimatą, sieną, parinkti atitinkamus augalus.

Šias gerąsias savybes turi ne tik P.Blanko sukurti vertikalieji sodai, bet ir nuo senų senovės žinomas pastatų apželdinimo būdas vijokliniais augalais.

Lietuvoje pastatai pliki

Nutapytus paveikslus primenančių vertikaliųjų sodų, kokiais didžiuojasi Paryžius, Lietuva, ko gero, niekada neturės dėl netinkamų klimato sąlygų. Nebent tokie sodai būtų sukurti uždaroje patalpoje.

Užsienyje populiarėja ir kitas pastatų apauginimo besivejančiais augalais būdas, naudojant specialias konstrukcijas. Tai tarsi miniatiūriniai pastoliai, statomi prie fasado. Jie padeda augalui kopti aukštyn bei tolygiai pasiskirstyti.

Bendrovės „Fitomenas“ direktorė Vitalija Pacevičienė teigė, kad Lietuvoje fasadų apželdinimas nuo pamatų iki stogo, naudojant specialias metalines konstrukcijas, nepopuliarus. Pirmiausia dėl to, kad tai būtų labai brangu. Be to, pastatą tokiu būtu apželdinusi įmonė negalėtų garantuoti, kad mūsų sąlygomis augalai sėkmingai peržiemotų.

Pasak V.Pacevičienės, augdami pažeme, augalai nukenčia mažiau, o pakilę kelias dešimtis metrų aukštyn gali neištverti šalčio.

Mūsų šalyje dažniausiai galima pamatyti penkialapiu vynvyčiu apaugusius pastatus. Jei siena bent kiek grublėta, šiam augalui nereikia jokių pagalbinių elementų kopti į viršų. Tačiau retas namo šeimininkas ilgai žavisi vijokliais, nes jais į namus atkeliauja įvairūs gyviai.

Individualius namus lietuviai neretai papuošia žydinčiais augalais – raganėmis, sausmedžiais. Dabar augalų pardavėjai jau siūlo ir platesnę tokių augalų gamą. Anglijoje populiarūs kiek kitokie vijokliai – trilapiai vynvyčiai. Jų galima įsigyti ir Lietuvoje, bet jie kol kas negraibstomi.