Aštuoni mėnesiai
Kiekvienas gurmanas žino, kad austrių sezonas tęsiasi nuo rugsėjo iki balandžio, bet ne kiekvienas žino dėl ko. Viena iš priežasčių slypi žiloje senovėje. Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis – karšti mėnesiai, o austrės – itin greitai gendantis produktas. Šaldytuvų anksčiau nebuvo, greitai pristatyti produktų taip pat nebuvo įmanoma. Dabar yra ir šaldytuvų, ir lėktuvų, bet vasarą valgyti austrių vis vien nepradėta. Šiuo metų laiku moliuskai pradeda daugintis ir tampa drumstai baltos spalvos bei specifinio skonio. Bet tai būdinga tik „laukinėms“ austrėms. Fermose auginamos austrės yra skanios bet kuriuo metų laiku.
Subtili užuomina
Austrės – tai ne tik gurmaniškas patiekalas, bet ir tikras organizmui naudingų medžiagų šaltinis: jose yra cinko, geležies, magnio, vario, kalcio, natrio, jodo, fluoro, fosforo, gliukozės, vitaminų А, В1, В2, В6, С, РР, В12. Be to, austrėse yra vos 2 gramai riebalų, o šimte jų gramų tėra 60-70 kalorijų. Nors iš pirmo žvilgsnio blizganti gliti austrė gali pasirodyti kaip tikra riebalų sankaupa. Štai dar vienas posakio, kad išvaizda gali būti apgaulinga, patvirtinimas.
Beje, apie išvaizdą. Austrės labai teigiamai veikia odos, plaukų nagų ir bendrą kūno būklę. Tuo nevengia pasinaudoti ir kosmetologai.
Ne tik skanu, bet ir naudinga
Kol eiliniai žmonės austrėmis mėgaujasi, tiesiog jas prarydami, mokslininkai bando išsiaiškinti, kokiu gi būdu šis moliuskas taip teigiamai veikia potenciją ir libido. Paaiškėjo, kad paslaptis slypi ypatingose amino rūgštyse, kurios skatina abiejų lyčių atstovų lytinių hormonų sintezę. Reikia nepamiršti, kad šios medžiagos yra jautrios šilumos poveikiui ir suyra bandant austres apdoroti kaitra. Todėl austres geriau valgyti žalias. Vyrai turi dar vieną priežastį mėgautis šiaiss jūros gyvūnais: austrėse esantis cinkas gerina spermos kokybę ir spermatozoidų kiekį.
Tiesą sakant...
Gurmanai jau ilgą laiką bando paaiškinti austrių gebėjimą didinti seksualumą. Pavyzdžiui, manyta, kad jei jau šie moliuskai yra hermafroditai, tai juose yra dvigubas seksualinės energijos užtaisas. Ir šiuo užtaisu noriai dalinamasi su gyvį praryjančiaisiais. Austrių dvilytiškumas yra ir kito stebėtino mito atsiradimo priežastis: moliuskų vartojimas neva skatina homoseksualinius polinkius. Kurį laiką dėl to netgi buvo gerokai sumažėjęs austrių populiarumas. Laimei, šis klaidingas mitas netrukus buvo paneigtas. Bet už tai gimė kitas mitas: „tikra“ (gyva, gera, brangi, sultinga, skani ir t.t.) austrė praryjama (kadangi yra gyva) cypia mūsų burnoje. Priimkite tai kaip aksiomą: moliuskai patys jokių garsų neskleidžia. O cypė greičiausiai pačių mitą pagimdžiusių gurmanų ausyse.
Rūšių kilmė
Gamtoje egzistuoja dvi pagrindinės austrių rūšys: „plokščiosios“ (Flat Oysters, europinės) ir „giliosios“ (Deep Oysters, japoninės). Pirmosios gyvena Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse, o priklausomai nuo srities, kurioje auginamos, yra vadinamos Maren, Oleron, Belon, Buzig ir panašiai. Antrosios kurį laiką gyveno tik Ramiajame vandenyne, prie Japonijos krantų. Bet praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje prie Portugalijos krantų nuskendo laivas su japoninių austrių kroviniu, kurioms visai patiko Europos pakrančių vanduo. Jos įsikūrė naujoje vietoje ir pradėjo daugintis. Giliosioms austrėms „vardai“ suteikiami pagal auginimo būdą: huitre pleine mer (augintos giliai), la fine de claires ir la speciale de claires (augintos seklumoje).
Tarp kitko
Būtina sąlyga, norint patirti maksimalų austrių valgymo malonumą – jos privalo būti nepriekaištingo šviežumo.
