„Apie tai daug duomenų yra surinkęs medicinos mokslų daktaras Kasatkinas. Jis aprašė atvejį, kai vienas studentas kelis kartus matė vieną ir tą patį sapną: aplink jį apsivynioja pitonas, spaudžia krūtinę ir neleidžia pajudinti nei rankų, nei kojų“, - pravda.ru sakė psichologijos mokslų daktaras, profesorius Vladimiras Lebedevas.

Medicininiais tyrimais jokių ligų požymių nenustatyta. Tik praėjus metams pro „pranašiško sapno“ medikai aptiko nugaros smegenų auglį, dėl kuriuo jam buvo visiškai paralyžiuotos galūnės, rašo pravda.ru.

Kaip galima tai paaiškinti? 1971 metais buvo publikuotas ruso fiziologo A.Nudovo mokslinis darbas „Žinios apie sapnų susidarymo teoriją“. Mokslininkas aprašė tokį eksperimentą: ant nugaros miegančiam žmogui į pravirą burną buvo įpilta šiek tiek vandens. Ir tuomet jis apsivertė ant pilvo bei pradėjo judėti lyg plauktų. Pažadinus tiriamasis pasakojo, kad jam prisisapnavo, jog jis įkrito į vandenį ir jam reikėjo gelbėtis plaukiant.

Prancūzas mokslininkas Mori miegančiam žmogui į veidą švietė lempa, o šis prabudęs papasakojo, kad jam sapnavosi žaibai ir griausmai. Vokietis fiziologas Berneris miegantiesiems vatos gumulėliu užkimšdavo nosis ir dėl to jiems beveik visada pradėdavo sapnuotis juos uždusinti besistengiantys siaubūnai.

Šie atvejai mums pasakoja apie tai, kad jei miegant smegenis pasiekia vieni ar kiti dirgikliai, tuomet susidaro įvairūs vaizdai, iš kurių sudėliojamas sapnas. Yra žinomas atvejis, kuomet kariai miegojo šaltame name ir beveik visiems sapnavosi tas pats dalykas: ašigalis, ledynai, apsnigta taiga.

Kitaip tariant, jei žmones miego metu kaip nors paveiksite bendrais dirgikliais (dūmais, ryškia šviesa, aukšta ar žema temperatūra), tai ir jų sapnuose bus bendrų vaizdų.

Jei domina, ar sapnai gali pranašauti ligas, tai reikia pasinaudoti psichoneurologo M.Asvacaturovo patirtimi. Jis manė, kad jei nerimą keliantys sapnai su mirties baimės elementais staiga pažadina iš sapnų, tuomet gali būti, kad tai yra širdies ligų požymis.

Kasatkinas, apie kurį jau užsiminta, per 30 gyvenimo metų ištyrė kelis tūkstančius sveikų ir sergančių žmonių ir apibrėžė sapnų siužetus sergant tam tikromis ligomis. Šio mokslininko teigimu, žmogaus sapnų pobūdis keičiasi likus maždaug 2-3 mėnesiams iki hipertenzijos diagnozavimo, mėnesiui iki gastrito, du mėnesiams iki pirmųjų tuberkuliozės apraiškų.

Beje, daugeliu šių atveju pagal sapne matomus vaizdus netgi galima nurodyti, kurią organizmo vietą pažeis liga.

Pavyzdžiui, jei žmogui prasidės plaučių liga (pleuritas, bronchitas, tuberkuliozė ar kt.), tai jam gali sapnuotis, kad jis nori išnerti iš vandens arba kad jam ant krūtinės užkrito koks nors sunkus daiktas. Arba kad jis lenda per siaurą plyšį ir užstringa savo krūtine, arba kyla į kalną ir dėl to jam darosi sunku kvėpuoti. Jei prasideda virškinimo trakto ligos, tai daugeliui žmonių sapnuose matomos scenos, susijusios su blogos kokybės produktais. Bet sapnų siužetai sergant viena liga skirtingiems žmonėms gali skirtis, priklausomai nuo tų žmonių profesijos, išsilavinimo ir kitų veiksnių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją