PARUOŠIAMIEJI DARBAI
Dirvos ruošimas
Visi vejos sėjimo darbai prasideda nuo tinkamo dirvos paruošimo. Geriausias laikas sukasti žemę – ankstyvas pavasaris arba ruduo. Žemė kasama, kad gautų oro ir būtų įterptas kompostas, iš kurių susidaro dirvožemio puvenos (humusas).
Po sukasimo reikia atlikti dar kelis darbus: žemės grumstus reikia susmulkinti ir išlyginti. Didelius žemės grumstus susmulkinkite tam skirtu rankiniu kultivatoriumi. Tada žemę lyginkite grėbliu ir suvoluokite. Kuo smulkiau susmulkinsite dirvą, tuo geriau sudygs veja.
Jeigu žemė sukasama teisingai, dauguma vienmečių piktžolių žūva ir suirusios virsta humusu. Daugiamečių piktžolių šaknis reikia pašalinti rankomis, kitaip jos ataugs.
Vejos tipo pasirinkimas
Prieš įrengiant veją reikia apsispręsti ir pasirinkti, kokios vejos norite – ritininės ar sėtinės.
Sėtinių vejų įrengimas visada susijęs su tam tikra rizika. Sausra, piktžolės, nestabilus gruntas sudaro nemažai rūpesčių. Vejos įrengimas sėjant žolę kainuoja pigiau negu klojant velėną. Pasėta laiku – pavasarį arba ankstyvą rudenį – ji gana greitai suželia. Vasarą užsėtas vejas reikia reguliariai laistyti.
Vejoms užsėti siūloma įvairiausių žolių mišinių. Juos renkantis reikia atsižvelgti į vejos paskirtį. Dažnai mindomos vejoms, mėgėjiškiems sodams užsėti naudojami mišiniai su svidrėmis, kurios yra atsparios mindymui ir gražiai atrodo.
Klojant velėną veją galima įsirengti labai greitai – per kelis mėnesius. Tai galima daryti bet kokiu metų laiku, svarbu, kad žemė nebūtų įšalusi. Žemė ruošiama taip pat kaip sėjant žolių sėklas.
Ritininių vejų pranašumai:
Nėra sėjos rizikos;
Piktžolės nekels rūpesčių;
Tik paklojus, galėsite džiaugtis gražiu vaizdu;
Paprastas paklojimas.
Sėtinių vejų pranašumai:
Žolių šaknys turi tiesioginį ryšį su grunto drėgme (priešingai nei ritininių) ;
Sėtinė veja daug pigesnė.
VEJOS PRIEŽIŪRA – MITAI IR TIESA
Vejų pjovimas
Mitas: kuo žemiau pjausite žolę, tuo vešlesnė ir gražesnė ji bus.
Tiesa: pjaunant žolę, ji neturėtų netekti daugiau nei 60–70 proc. lapų paviršiaus. Pjovimo aukštis priklauso nuo žolių rūšies. Kiekviena veja turi kritinį pjovimo aukštį. Nupjovę per žemai galite padaryti neatitaisomą žalą. Kai tik veja pradeda augti, reikia ją šiek tiek patrumpinti – iki 4 ar 5 cm aukščio. Prigijusią veją būtina pjauti dažnai, kad įsivyrautų smulkiosios žolės.
Mitas: norint tinkamai prižiūrėti veją, pakanka įsigyti vejapjovę.
Tiesa: pjaunant veją su vejapjove visada lieka žolės plotelių, kur vejapjovės peiliai žolės nepasiekia. Vejapjovės sunkiai susidoroja ir su aukštesne žole. Nebaigti tvarkyti plotai aplink medžius ar laiptelius atrodo negražiai, todėl būtina įsigyti žoliapjovę, kuri pasieks vejapjovėms neįveikiamas vietas.
Kaip pasielgti su nupjauta žole: palikti ar sugrėbstyti?
Nėra vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Nupjautos žolės pašalinimas nuo vejos turi šiuos privalumus:
Veja neiššunta nuo netolygiai paskleistos žolės;
Pašalinami nupjauti ligoti žolės lapeliai;
Lėčiau plinta ligų sukėlėjai.
Nupjautą žolę galima palikti, jeigu:
Sausi orai;
Vėjapjovė turi mulčiavimo funkciją;
Žolės užauga labai mažai.
Vejos tręšimas
Tręšiant vejas svarbu žinoti, kad vienas maistinis elementas negali atstoti kito, todėl visada patariama juos derinti. Tyrimais nustatyta, kad trąšų sudėties kaitaliojimas teigiamai veikia vejų žolyną.
Mitas: veją reikėtų tręšti kuo dažniau, tuomet ji bus vešli.
Tiesa: visur reikalingas saikas, todėl nereiktų nesaikingai tręšti vejos, nes galite ją išdeginti.
Tręšimas skirstomas į pagrindinį (tręšiama ankstyvą pavasarį kompleksinėmis trąšomis) ir papildomą (tręšiama po pjūčių azoto trąšomis).
Vejos laistymas
Laistymo dažnumas priklauso nuo oro temperatūros: kuo ji aukštesnė, tu didesnis drėgmės poreikis.
Mitas: veja ilgai išlaiko drėgmė, todėl jos nereikia dažnai laistyti.
Tiesa: kai oro temperatūra aukšta ir kritulių neiškrinta visą savaitę, gali atsirasti sausros požymių. Lėtėja žolių augimas, jos ima vysti, ruduoti. Paprasčiausias būdas sužinoti, kada atėjo metas palaistyti veją, – įsirengti drėkinimo sistemą, kurioje kartu įrengiamas ir drėgmės matuoklis.
Pavasaris, vasara
Veją tręškite suskirstę į lygius kvadratus, tuomet trąšos pasiskirstys vienodai.
Baigiantis pavasariui atsirado piktžolių? Palaistykite herbicidais.
Nugrėbstykite šiukšles, jos sudaro terpę piktžolėms augti.
Ten, kur veja nesudygo arba išpliko, supurenkite žemę ir pasėkite iš naujo.
Ruduo
Išgrėbstykite išdžiūvusią žolę.
Jeigu veja menkai auga, tręškite tik rudens sezonui skirtomis trąšomis.
Samanotą veją nupurkškite samanas naikinančiu preparatu.
RŪPESČIAI DĖL VEJOS
Piktžolių naikinimas
Išlaikyti gražią veją dabar nėra labai sunku. Tai pasiekti padeda atrankinio veikimo herbicidai, kurie sunaikina piktžoles, bet nepažeidžia vejos žolės. Norėdami išnaikinti piktžoles palaistykite veją herbicidų tirpalu vieną ar kelis kartus. Jeigu vejoje piktžolių nėra daug ir jos auga paskirai, laistykite tik piktžoles. Tam skirti specialūs pailgi flakonėliai, pripildyti herbicido.
Mitas: jeigu tik nepamiršite palaistyti vejos, ji visada žaliuos ir bus graži.
Tiesa: dėl vejos gali kilti nemažai rūpesčių. Nepakanka jos tik palaistyti. Nutinka, kad veją užpuola įvairūs kenkėjai. Dažniausiai atsiranda rudos dėmės. To priežastys gali būti labai įvairios: kenkėjų padaryta žala, išdeginta trąšomis, sausra ar vandens perteklius ir net grybelinės ligos.
Kenkėjai. Kaip kovoti?
Bičių urveliai – pasitelkite chemikalus arba tiesiog nušluokite nuo vejos žemių krūveles.
Samanos – vėdinkite veją (tereikia veją subadyti sodo šakėmis iki 10 cm gylio kas keliolika cm), atitinkamai tręškite, nurūgštinkite dirvą dolomitmilčiais. Išnaikinti samanas galima pasitelkus herbicidus.
Kerpės – naikinkite vejoje augančias piktžoles, reguliariai tręškite veją. Kerpes veiksmingai naikina dichlorofenas.
Žydinčios pievutės pagal priežiūrą tręšimą ir kitas sąnaudas yra visiška priešingybė dekoratyvioms vejoms. Šios pievutės gali būti įrengtos ir mažai derlingose, šlapesnėse, rūgštesnėse žemėse. Pagal konkrečios augavietės sąlygas parenkama pievutės žolių mišinio sudėtis. Žydinčios pievutės priežiūra labai paprasta. Pievutė pjaunama dalgine šienapjove pirmąją liepos dekadą. Žolė turi būti surenkam ir išvežama, o pievutė patręšiama azotu. Spalio antrąją dekadą žolė nupjaunama antrą kartą.
Naujausioje "Aplinkoje" taip pat skaitykite:
Kraštovaizdžio specialistai pataria kaip įsirengti sodą, kai vietos turite labai nedaug („Sodas mažoje erdvėje“) ir kaip suplanuoti sklype takelius, kad jie ne tik puoštų aplinką, bet ir būtų patogu jais vaikščioti („Takų funkcija ir estetika“)
Taip pat Kristina Stančienė kartu su specialistais aiškinasi, kas sukuria daugiabučių aplinkos komfortą („Gyvenimo komfortas mieste“)
