„Puikiai žinau nejaukų jausmą, kai stovėdamas prieš muziejų primenantį mados saloną prabangiu pavadinimu nedrįstu įžengti vidun, nes mano kojos apautos mylimais nušiurusiais sportbačiais. Pamirškime visa tai.


Pamirškime netgi žodį „parduotuvė“. „Trinité“ namai – tai vieta, kurioje kiekvieną supa jaukūs, netikėti, nuoširdūs daiktai. Kiekvienas užsukęs – mūsų svečias. Stengiamės, kad jis čia pasijustų pakylėtas ir pats taptų kūrėju“, - tikino „Trinité“ dizaineris Vitalis Čepkauskas, keturių dizainerių susibūrimo po vienu stogu iniciatorius.

Jis 12 metų kaupė patirtį Paryžiaus meno ir mados pasaulyje. Per 30 asmeninių parodų pristatęs profesionalus dizaineris ir menininkas „Trinité“ erdvėje apgyvendino savo modeliuotus drabužius ir paties kurtas interjero detales.

Kiekvienas dizaineris „Trinité“ namuose turi savo erdvę - savotišką kambarį.

„Manajame atspindi namai, kasdienė aplinka, ką išreiškia ne tik kūriniai, tačiau ir interjero stilistika. Kuriu jaukius daiktus, o ne kažką, norėdamas nustebinti. Čia susirinko žmonės, norintys siekti daugiau, t.y. yra pasiduodantys savo fantazijai, o laikiniems sterilizuotiems high tech‘as, kuriuos greitai keičia kiti. Kokiam žmogui skirti mano drabužiai? Laisvam nuo stereotipų, nebijančiam fantazuoti ir parodyti savo vidinį pasaulį“, - DELFI tikino V.Čepkauskas, šiųmetėje "Mados infekcijoje" pristatęs kolekciją "Vyriškumo matas".

Dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė, kolekcijas žyminti „Gud“ ženklu, kuria ryškų, išskirtinį stilių žmonėms, ieškantiems naujų saviraiškos būdų.

„Kuriu žaismingiems, entuziastingiems (nepriklausomai nuo amžiaus) žmonėms, nebijantiems kitokių rūbo formų. Ir tikrai ne vien modeliams. Gausiname didesnių dydžių rūbų, nors ir taip maniškiai nėra aptempti ar labai jaunatviški. Tinka pakankamai brandaus amžiaus ir normalių formų moterims“, - DELFI pasakojo D.Gudačiauskaitė.

Giedriaus Paulausko erdvė mus pasitinka vyriška dvasia. Vyriškumo idėją plėtojantis dizaineris kuria stilių kaip visumą – žmogaus, drabužių, aksesuarų, taip suteikdamas jiems gyvybės.

„Mes kuriame demokratišką mados versiją, kuri atvira visiems, vertinantiems kūrybiškumą. Norime būti arčiau žmogaus – kad jis, dėvėdamas mūsų kurtus rūbus, taip pat laisvai jaustųsi ir Vilniaus vakarėlyje, ir Rokiškio pieno produktų parduotuvėje“, - pabrėžė G.Paulauskas.

Kurdamas drabužius dizaineris mąstė apie žmogų – herojų, turintį savo filosofiją, kurią atspindi ir gyvenimo būdas, ir apdarai.

„Kodėl herojus? Šios „Indigo“ kolekcijos drabužių konstrukcijose yra nemažai istoriškumo, pavyzdžiui, ant marškinių vaizduojami stilizuoti herbai – aliuzija į riterių laikus.

Kolekcijoje, kuri buvo pristatyta šiųmetėje „Mados infekcijoje“, atsispindi įvairių karų motyvai, pradedant Napoleono žygiais, baigiant Pirmuoju pasauliniu karu.

„Vienos detalės buvo įdomios iš vieno karo, kitos iš kito. Pavyzdžiui, kurdami batus pasinaudojome Napoleono armijos kareivių batų modeliais. Kaip detales naudojome keramikos kryžius – tai vokiečių armijos ordinų prototipai. Kaip matai, kurie jų atspausti ant marškinėlių. Tiesa, svarbus ir 6-7 dešimtmečio laikotarpis, kai buvo populiarios gaujos. Iš jų atsirado tarsi dvi linijos - labiau klasikinė ir banditiškai žaisminga“, - DELFI pasakojo dizaineris.

Paklaustas, kodėl jo kolekcijoje nesimato šortų, G.Paulauskas šyptelėjo: „Šortai, mano nuomone, labiau tinka paplūdimiui, nes ką besakytumėte, vyrų kojos yra vyriškos. Moterų tai gražios ir jas galima demonstruoti. Be to, ilgos kelnės simbolizuoja tvirtumą, vientisumą – tęsiasi iki žemės, o šortus dėvintis vyras tarsi padalintas. Atrodo nerūpestingai lyg koks šaltai baltai“.

Ketvirtosios „Trinité“ dizainerės Agnės Kuzmickaitės, dalyvavusios "Mados infekcijoje", drabužiai konceptualūs, aiškios konstrukcijos, lengvų formų, paliekantys laisvės asmeninei interpretacijai.

„Įvairūs žmonės čia galėtų rasti kažką sau, ypač nebijantys drąsesnių idėjų“, - patikino ir pridūrė, kad jos drabužius galima dėvėti ne vieną sezoną, nes jie nėra pasaulinės mados prototipai, taigi pasikeitus sezonui, neišeitų iš mados.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją