Darbai įdomesni už atostogas
Per dešimties metų Ramunės Piekautaitės Mados Namų istoriją, dizainerė sukūrė apie dvidešimt kolekcijų. O kiek dar jų būta, kai dizainerė jų neturėjo... Taigi, moteris tikina, kad kolekcijų pristatymai jau tapo įprasta darbo, tam tikro etapo pabaiga.
„Visada prieš pat pristatymą būna maksimalus darbo tempas, susikoncentravimas, - pasakojo R.Piekautaitė. - Tai ne įtampa, gal tik reikia labai susikaupti, organizuoti savo darbą ir yra toks visą laiką labai malonus jaudulys, o po to – atokvėpis. (Ar dabar jums – atokvėpis?) Praėjo šeštadienis, sekmadienis, pirmadienį jau reikia dirbti“.
R.Piekautaitė atostogauti planuoja liepos gale - rugpjūčio pradžioje. Ji su gyvenimo draugu Kęstučiu Verslovu ir dukra Ula ketina vykti į Pietų Prancūziją, prie Viduržemio jūros. Tačiau ten ji vyks ne kaip turistė, o tiesiog kaip poilsiautoja.
Drabužių kūrėja apie atostogas kalba be didelio entuziazmo.
„O ką, taip matosi?, - nusišypso ji. - Man gaila laiko atostogoms“.
Nors R.Piekautaitė pripažįsta, kad prieš kolekcijos pristatymą ją lydėjo didžiulis fizinis nuovargis, šį kartą po pristatymo, ji į įprasto ritmo vėžes sugrįžo iškart po dviejų dienų.
„Būdavo, kad savaitę nėra manęs. Gal užaugau pagaliau, - šypsojosi dizainerė. – O gal padariau viską, ką užsibrėžiau ir sąžinė negriaužia“.
„O griauždavo? – pasiteiravome.
„Visą laiką, - atsakė moteris. – Turbūt dabar supratau, kad ko šioje kolekcijoje nepadariau, padarysiu kitoje. Ir tema tokia: Gera suknelė – kita“.
Chuliganiškas romantizmas
Dvidešimtoji Ramunės Piekautaitės Mados Namuose sukurta kolekcija šį kartą išsiskyrė, kaip pati dizainerė sako, chuliganiškumu ir agresyvumu.
Rudens-žiemos 2007-2008 kolekcija, pasak dizainerės, skiriasi spalvų gama. Šį kartą R.Piekautaitė beveik nenaudoja spalvų: „Kaip pagrindą pasirinkau juodą – pačią elegantiškiausią, seksualiausią spalvą, tada galima žaisti su forma ir naudoti įvairius pilkus atspalvius: nuo tamsiai pilkos, asfalto, metalo, netgi pereinanti į šiltą vanilės spalvą“.
Dar viena naujovė - kolekcijoje daug spindesio, kurio iki šiol jos drabužiuose buvo labai mažai.
„Metalo, kristalo spindesys, šiek tiek subtilių dekoracijų. Metalinius siūlus naudojame ir austiniuose gaminiuose, ir nertiniuose, ir trikotaže. Taip pat – siūlą su atšvaitu“, - naujoves vardino pašnekovė.
Tiesa, toli nuo savo stiliaus kūrėja nenutolo.
„Aš – miesto žmogus ir mano mada yra urbanistinė prabanga. Visi mano darbai ir kolekcijos perauga vieni iš kitų ir labai didelio skirtumo nėra, - pasakojo R.Piekautaitė. – Yra naujos formos, naujos detales, bet klientės, kurios rengiasi mūsų mados namuose, galės derinti tarpusavyje ir įpinti naujus daiktus į savo garderobą.
Ši kolekcija gal agresyvesnė, nei anksčiau būdavo. Susipina stilistikos pagrindas – minimalizmas, šiek tiek romantizmo ir agresyvumo. Negaliu pasakyti, kad tai – militaristinis stilius, bet to chuliganizmo daugiau“.
Kolekcijos stilistiką įtakojo aplinka
Paklausėme R.Piekautaitės, kas gi įtakojo jos „chuliganiškąjį proveržį“?
„Mano gyvenime didelių permainų nėra: viskas tas pats, vaikas tas pats, vyras tas pats, - juokėsi pašnekovė. - Turbūt taip norėjosi: veikia pasaulis, aplinka. Gal tai aplinkos poveikis, atėjęs ne iš namų, šeimos“.
Dizainerė prisipažino, kad geriausia vieta darbui - namai.
„Visą savaitę dirbu čia, o antradienį visus išgrūdu iš namų. Ten daug erdvės, visi telefonai būna išjungti, manęs nėra. Tuomet prasideda eskizų kūryba, - pasakojo pašnekovė. - O čia – daug žmonių, šimtas klausimų. Čia jau vyksta darbinis procesas“.
Tiesa, pasak R.Piekautaitės, daug sprendimų atsiranda primatavimų metu, o kas gimsta popieriuje namuose, vėliau stipriai transformuojasi.
Dizainerė ne tik mielai dirba namuose, jai, apskritai, gera kurti Lietuvoje.
„Kur begyvenčiau, aplinka ir žmonės aplink mane būtų panašūs, o ta pasaulinė aplinka lygiai taip pat veikia būnant Lietuvoje, ar aš gyvenčiau kažkur Europoje, ar Amerikoje, - pasakojo ji. - Dabar pasaulis labai mažas. Įsijungi televizorių ar kompiuterį... iki oro uosto – penkios minutės.
Gal net sėdint Vilniuje pasaulis yra arčiau, nei gyvenant Maskvoje, Niujorke ar Paryžiuje... Maskvoje iki oro uosto reikia dvi valandas važiuoti, o pas mus – penkios minutės ir skrendi“.
Madą diktuoja progresyvios moterys
Pasak R.Piekautaitės, naujos idėjos gimsta labai įvairioje aplinkoje - keliaujant, nes tuo metu ji būna atsipalaidavusi, kartais, eidama priešpiečiauti, moteris pamato įdomią merginą, detalę.
„Stebiu žmones, ypač kai pradedu kurti naują kolekciją. Pačios progresyviausios moterys kartais sugalvoja labai įdomių sprendimų, derinių, galima įžvelgti, kas bus madinga, - paaiškino R.Piekautaitė. - Stebiu, kokia odos spalva, kaip dažo plaukus, koks figūros tipas – ką reikėtų daryti, kad ją būtų galima papuošti, patobulinti“.
R.Piekautaitė teigė, kad ir naujausios kolekcijos viena dalis – tobulai moteriai, kita – tai, kurią reikia papuošti, yra daugiau praktiškų drabužių.
Drabužių kūrėja prisipažino kartais gatvėje pastebinti ir ne itin gerų moters apsirengimo sprendimų, tačiau stengiasi jų neužfiksuoti, o tik „surinkti, kas geriausia“.
Po naujausios kolekcijos pristatymo viena žurnalistė R.Piekautaitės drabužius pavadino „skirtus sušalusiai moteriai“.
„Nemanau, kad ta mano kolekcija sušalusi, ne tie tikslai jos gyvenime, nesutiko pašnekovė. – Pirmiausia – intelektas. Jai apranga nėra saviraiškos priemonė. Ji gyvena ne tam, kad apsirengtų, nors turbūt jau mažai tokių moterų...“
Visos jos klientės, pasak jos – stiprios, dirbančios asmenybės, aišku, ir tos, kurios rūpinasi vaikais, šeima.
„Mano klientė – intelektuali minimalistė aprangoje, maksimalistė gyvenime ir šiek tiek romantikė. Drabužis sutvirtina jos statusą, padeda daryti karjerą“, - pridūrė ji.
Drabužiai gyvena skirtingus gyvenimus
R.Piekautaitė vis dar svajoja, kad jos drabužius vilkėtų nors po vieną moterį kiekvienoje pasaulio šalyje.
„Nesipildo ta svajonė labai greitai, nors Europoje rimtuose pobūviuose teko susitikti moterų, kurios žino mane ir netgi turi mano drabužių“, - apie pamažu besipildančią svajonę kalbėjo moteris.
Dizainerė džiaugėsi, kad jos kurti drabužiai tarsi gyvena savo atskirus gyvenimus. Neseniai viena dizainerės klientė pasigyrė, kad keli jos kurti kostiumėliai nukeliavo į prabangių, dėvėtų drabužių parduotuvę.
„Gerai, drabužis tarsi gyvena antrą gyvenimą. Yra gaminių, kuriuos klientės turi jau 10 metų. Sako, vėliau mes tau parduosime“, - apie savo kūrinius su meile kalbėjo dizainerė.
R.Piekautaitė pasakojo kartais nustebinanti jos drabužiais pasipuošusias moteris tiesiog pasisveikindama, pakalbindama jas. Tiesa, reakcijos būna pačios įvairiausios.
Vieną atvejį ji iki šiol prisimena su šypsena: „1998-aisiais Operos ir baleto teatre šalia atsistojo mergaitė su mano siūtu kostiumėliu. Per pertrauką išgėriau konjako, įsidrąsinau ir sakau: „Mano kostiumėlis“. O ji sako: Ne, aš jį pirkau“.
Laukia „žingsnis pirmyn“
R.Piekautaitė prisipažino, kad per penkiolika metų asmeninės kūrybos ir dešimt metų, kai jau gyvuoja Mados namai, buvo padaryta nemaža pažanga.
Pašnekovė prisiminė, kai prieš dešimt metų, vos pradėjus galvoti apie Mados namus, net gyvenimo vyras, Kęstutis Verslovas, davęs jiems palaiminimą ir finansinę paramą, nesitikėjo, kad kažkas iš to išeis.
Pati pradžia, pasak jos, buvo nelengva: „Visi klientai buvo nauji, kiekvienas gaminys – tarsi kosminio laivo sukūrimas. Dabar klientai tokie, kurie grožį mato panašiai, kaip aš“.
Įsisukus Mados namų darbams, laiko nebelikdavo artimiesiems.
„Būdavo, kai Kęstas triukšmavo, kad asmeninio gyvenimo nėra“, - prisiminė R.Piekautaitė.
Ar dabar laiko šeimai lieka daugiau?
„Ne, - nusišypso moteris. - Kai gimė dukra, viskas susidėliojo į vietas. Ji diktuoja, kad būtume kartu. Išmokome dirbti, subūrėme kolektyvą, susidarė didžiulis klientų ratas Lietuvoje, o dabar reikia galvoti toliau...“
Ar tai bus žingsnis į užsienį, ar plėtra Lietuvoje, dizainerė kol kas nenori atskleisti. Galbūt dėl to, kad abejoja, ar tas žingsnis bus žengtas: „Aš viena to nepadarysiu ir nežinau, ar bandysiu... Mados namai įkurti tam, kad džiaugčiausi tuo, ką darau, ką myliu. Kad tai suteiktų kažkam džiaugsmo. Bent jau sau tai tikrai suteikiu“.
