Konsultuoja Lietuvos AIDS centro gydytoja Vilma Uždavinienė.
Kokia grėsmė kyla dar negimusiai gyvybei, jei mama serga AIDS ar yra ŽIV platintoja?
Vaiką galima užkrėsti nėštumo, gimdymo metu ir po jo, kai moteris maitina krūtimi. Tikimybė užkrėsti ŽIV kūdikį perinataliniu periodu (iš karto po gimdymo) yra apie 30 proc. Būsima mama per nėštumą ir gimdymą turi būti gydoma specialiais vaistais. Tokių pačių vaistų skiriama ir naujagimiui. Be to, visose išsivysčiusiose šalyse 38 nėštumo savaitę tokioms moterims siūloma planinė cezario pjūvio operacija, kuri ŽIV perdavimo riziką sumažina perpus. Ir, aišku, mama negali maitinti savo pienu.
Taip pat tyrimais įrodyta, kad ŽIV užsikrėtusios moterys net iki trijų kartų dažniau negu sveikos patiria persileidimą. Tačiau neįrodyta, kad dėl ŽIV padidėja priešlaikio gimdymo pavojus ar daugiau gimsta mažo svorio naujagimių.
O jeigu moteris vis tiek nori gimdyti natūraliai?
Jeigu nusprendžiama gimdyti natūraliu būdu, tada bevandenis laikotarpis turi trukti ne ilgiau kaip keturias valandas. Antraip rizika naują gyvybę užkrėsti ŽIV virusu padidėja du kartus. Ypač neatsparūs neišnešioti naujagimiai, kurių imuninė sistema nėra gana subrendusi, turi mažiau iš mamos įgytų antikūnų.
Kokie dažniausiai būna gydytojų patarimai: gimdyti ar vis dėlto nerizikuoti?
ŽIV užsikrėtusioms moterims nedraudžiama gimdyti, o galutinį sprendimą priima pačios. Dažniausiai, jei jau į mus kreipiasi, tai nori išsaugoti vaikelį ir ryžtasi gimdyti. Tačiau jos turi būti gydomos.
Kaip gydomos nėščios moterys?
Kiekvieną trimestrą specialistas apžiūri moterį, atlieka tam tikrus tyrimus. Pagal gautus rezultatus sprendžiama, kada pradėti gydyti antiretrovirusiniais (ARV) vaistais, kurie neleidžia daugintis virusams. Jeigu leidžia moters sveikata, šių vaistų stengiamasi neskirti pirmą nėštumo trimestrą, kai formuojasi vaikučio organai. Kai kurie vaistai, kuriais gydoma, gali sukelti mažakraujystę, pažeisti kepenis, inkstus. Taigi kiekvieną nėštumo trimestrą reikia stebėti, ar jie nesukelia šalutinio poveikio. Visos ŽIV užsikrėtusios nėščiosioioss ARV vaistais gydomos nemokamai.
Ar moteris gydoma visus devynis mėnesius?
Nebūtinai. Dažniausia užtenka vaistus pradėti vartoti nuo 28 nėštumo savaitės, kartais – nuo 14 nėštumos savaitės. Per gimdymą antiretrovirusiniai vaistai lašinami į veną, kol gims vaikelis ir bus perkirpta virkštelė. Tada praėjus 8–12 valandų po gimdymo vaistų pradedama duoti naujagimiui. Jis gydomas pirmas šešias savaites.
Ar buvę tokių atvejų, kad tik per nėštumą moteris sužino, jog serga AIDS ar yra ŽIV platintoja?
Visoms nėščioms moterims ginekologai ar šeimos gydytojai turi pasiūlyti ŽIV tyrimą. Bet pasitaiko, kad apie ligą moteris sužino tik besilaukdama – po ŽIV testo. Lietuvoje taip pat buvę keli tokie atvejai.
Kokia yra naujagimio priežiūra?
Mama negali jo žindyti. Jis profilaktiškai gydomas 4–6 savaites. Iš karto po gimimo naujagimiui paimama kraujo ŽIV tyrimui. Tyrimai pkartojami po mėnesio ar dviejų ir sulaukus trijų keturių mėnesių. Paskutinis testas atliekamas po pusantrų metų ir jei atsakymas neigiamas, vaikas laikomas visiškai sveiku.
Kiek šiuo metu Lietuvoje yra ŽIV platintojų ar AIDS sergančių nėščiųjų?
Šiuo metu yra žinomos keturios ŽIV užsikrėtusios nėščios moterys. Norėčiau priminti, kad ŽI virusas nesirenka žmonių pagal socialinį sluoksnį. Negalima sakyti, kad tai vien asocialių moterų bėda. Pagrindinis rizikos veiksnys yra nesaugus elgesys. To turėtų nepamiršti nė viena – net ir ta, kuri turi tik vieną lytinį partnerį.
Faktai: • 2007 m. vasario mėn. duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyti 1206 ŽIV užsikrėtę asmenys. Iš jų 1049 vyrai ir 157 moterys;
• 132 atvejais užsikrėsta heteroseksualių lytinių santykių metu; 79 – homoseksualių santykių; 928 – vartojant narkotikus; 67 – priežastys neaiškios;
• AIDS diagnozuota 123 (112 mirė).
„Pirmoji žinia apie nėščios ir ŽIV užsikrėtusios moters gimdymą Lietuvą apskriejo 2002 m. Praėjusių metų pabaigoje tokių moterų buvo jau dvidešimt.“
