Yra keli paprasti metodai, kurie padės išgyventi šį periodą.
Pirmiausia reikia suprasti, kokio pobūdžio pykčio priepuolis ištiko dabar. Ar jis manipuliacinis, žodinis nusivylimas, ar kaprizai?
Manipuliacinis pykčio priepuolis
Ištinka, kai vaikas negauna to, ko nori, arba nebūna taip, kaip jis nori. Jis praeina, kai yra ignoruojamas.
Vaikas ima aikštytis, tėvai ramiai nueina šalin. Kai kurie tėvai nusiunčia vaiką į jo kambarį sakydami: „Kai pyktis praeis, galėsi grįžti atgal“.
Vaikai paprastai nesusimąsto: „Na, negaunu ko noriu, taigi surengsiu spektaklį“. Jie tai daro negalvodami. Tačiau jei tėvai pasiduoda ir nusileidžia vaikui, jis suvokia, kad tokiu šantažu gali daug pasiekti.
Paaiškinkite vaikui, kodėl jo noro negalite išpildyti, ir pasiūlykite alternatyvą. Giliai kvėpuokite, sukąskite dantis ir pamėginkite galvoti apie ką nors malonaus.
Ignoruoti sunku, kai esate viešoje vietoje. Jei esate parke ar draugų namuose, paaiškinkite vaikui, kodėl negalite patenkinti jo reikalavimo, ir pargabenkite jį namo. „Lipti ten nesaugu. Gali susižeisti. Jei rėksi, turėsime eiti namo ir ateiti kitą dieną.“
Sunkiausia su manipuliacinio pykčio priepuoliu susitvarkyti parduotuvėje. Jei stovite eilėje, trumpam atsiprašykite ir paeikite su vaiku į šalį. Nekreipkite dėmesio į žvilgsnius. Jei jie stebisi, vadinasi, patys niekada neturėjo vaikų. Pamėginkite pasiūlyti vaikui alternatyvą. Jei jis toliau laikosi savo, paaiškinkite, kad turėsite luktelėti, kol nurims. Nepasiduokite vaiko įgeidžiams, nebent norite, kad toks scenarijus kartotųsi kiekvienoje parduotuvėje.
Kitą kartą eidama į parduotuvę pasakykite vaikui, kad eisite viena. Po to kitą kartą pamėginkite vėl jį pasiimti. Paaiškinkite: „Einame į daržovių parduotuvę. Gali eiti su manimi, bet tau nieko nepirksime, užtat galėsi stumti vežimėlį.“
Žodinis nusivylimas
Atsiranda, kai vaikas žino, ko nori, bet nemoka to pasakyti, t.y. pritrūksta žodžių. Tuomet nusivylimas paima viršų ir prasideda didžioji drama. Jei ignoruosite šį pyktį, vaikas dar labiau susijaudins.
Padėkite vaikui išsakyti jausmus. Tuomet išspręskite problemą. „Jautiesi blogai ir rodai į savo pilvą dėl to, kad diržas užrištas per tvirtai?“ Jei jums pasisekė, vaikas palinksės galva. „Tuomet galime atlaisvinti diržą“. Jei spėjote klaidingai, paprašykite vaiko nurodyti, kas jį neramina. Tokie pykčio priepuoliai praeina, kai vaiko komunikaciniai įgūdžiai patobulėja.
Įniršis
Trečiasis pykčio priepuolių tipas – kai vaiko susierzinimo lygis pasiekia įniršio stadiją ir jis savęs nebekontroliuoja. Vaikas gali būti pervargęs arba labai nusivylęs. Kaip ir antruoju atveju, taip ir šiuo ignoravimas čia nepadės. Vaikas vienas sunkiai atgaus pusiausvyrą.
Jam sunku jausti įniršį ir pyktį bei vėl susikoncentruoti ir atgauti kontrolę. Net jei jis neprašo pagalbos, jos tikrai reikia. Giliai įkvėpkite, pasistenkite pati išlikti rami. Paskatinkite vaiką išreikšti savo jausmus: „Dėl to labai supykai, tiesa? Pasakyk, ko norėtum. Pasakyk, kad labai pyksti“. Žodžiais išsakytas pyktis padės vaikui nurimti ir suvokti savo jausmus.
Žodžiais išsakykite, ko vaikas nori ar nenori: „Plėši nuo savęs megztinį. Gali man pasakyti, kad nenori jo dėvėti“.
Pasiūlykite priimtiną alternatyvą: „Nepirksiu saldainio, bet gali nuspręsti, ar nori traškučių, ar banano“.
Taip pat gali padėti ir tokie veiksmai:
Suraskite būdą pasakyti „taip“ ir venkite „ne“: „Ne, tu negausi saldainio“. Vietoje to sakykite: „Taip, galime kažką užkąsti. Ko norėtum – traškučių ar banano?“
Paimkite vaiką ant rankų, pamyluokite. Žodžiais jį nuraminkite: „Dabar esi nusiminęs, bet tuoj bus geriau“. „Kai nusiraminsi, sugalvosim ką nors, kas tave palinksmins“.
Jei vaikas tampa agresyvus, likite švelni, bet tvirta: „Jei pyksti, nebūtina žeisti kitų. Žodžiais išreikšk, kad pyksti“.
Skatinkite savo vaiką giliai kvėpuoti: „Giliai įkvėpk ir visą savo pyktį iškvėpk į šitą balioną“. Rankomis pavaizduokite tariamą „balioną“. Kartokite kelis kartus.
Analizuokite vaiko pykčio priepuolius. Ar jie ištinka tam tikru dienos metu? Ar tuomet, kai esate tam tikroje vietoje ar su tam tikru žmogumi? Kas nutiko prieš pykčio priepuolį?
Imkitės prevencinių priemonių pagal savo analizės rezultatus. Jei vaikas pyksta vedamas iš darželio, atvykite anksčiau ir pabūkite su juo kurį laiką. Jei vaikas neigiamai reaguoja į skubinimą, iš anksto jį perspėkite, kada jis turi būti pasiruošęs.
Jei vaikas irzlus prieš pietus, nuspręskite, ar jis alkanas, ar jam tiesiog trūksta dėmesio. Pasiūlykite užkandį, kol ruošiate maistą, arba leiskite padėti gaminti. Jei vaiko pykčio priepuoliai prasideda einant miegoti, susimąstykite, ar vaikas gauna užtektinai poilsio. Galbūt miegoti reikia eiti anksčiau, kol vaikas visiškai nepervargo, o gal vakare susilaikyti nuo itin stimuliuojančių žaidimų.
Sąžiningai įvertinkite, kaip elgiatės vaiko įniršio metu. Ar prarandate savikontrolę ir supykstate?
Sunku išlikti ramiai, kai vaikas siautėja. Tyliai sau sakykite: „Man labai nepatinka šis priepuolis, jis mane pykdo, bet negaliu prarasti pusiausvyros. Mes abu galime tai įveikti“.
Kai kurie tėvai skaičiuoja iki dešimt, kiti dainuoja ar švilpauja, kiti giliai kvėpuoja. Pasikalbėkite su kitais tėvais, pasidalinkite patirtimi. Atminkite: jei jūs susinervinsite, vaikui bus tuo sunkiau atgauti pusiausvyrą.
Jei vaiko pykčiai yra itin dažni ir stiprūs, jei jums sunku kontroliuoti savo reakciją, vertėtų paieškoti profesionalios pagalbos.
