Ką tik gimusiems kūdikiams reikia ir motinos artumo, ir tėvo šilumos. Tyrimais įrodyta, kad kūdikiai, su kuriais tėvai aktyviai bendravo nuo gimimo iki penkerių metų, rečiau verkia, nebijo svetimų žmonių, ramesni. Tegul kūdikis ir nesupranta, ką ten tėtis burbuliuoja, bet jis puikiai jaučia švelnią intonaciją.
Kai kurių vyrų tėviškas instinktas formuojasi labai lėtai. Britų ir amerikiečių mokslininkai nustatė, kad 3,6 proc. vyrų išsivysto pogimdyminė depresija. Vieni vyrai pasidaro agresyvesni, kiti, atvirkščiai, - prislėgti.
Jei depresuos tėvas, kentės vaikas – ypač 3-5 metų amžiaus berniukai. Juos bus sunkiau auklėti.
Mergaitės psichologiškai stipresnės, todėl šis efektas pastebimas rečiau.
Išvada paprasta: nuo kūdikystės iki penkerių metų vaikui svarbu tėtį matyti ir girdėti. Todėl tik pakili tėvo nuotaika gerai nuteikia vaiką.
Be kritikos
5-9 metų vaikui reikia žaidimų. Aktyvesnius žaidimus sugalvojantis tėvas padeda savo vaikui pažinti aplinkinį pasaulį. Tėvas vaikui suteikia platesnę veikimo erdvę, leidžia drąsiau eksperimentuoti. Motina yra atsargesnė ir vaikui daug ko neleidžia daryti.
Dar viena garbinga tėvo misija – pamokų darymas. Nebūtina sėdėti šalia vaiko, reikėtų patikrinti, ar teisingai sūnus išsprendė matematikos uždavinį, kitą užduotį.
Šiame amžiuje vyksta lytinė vaiko identifikacija – sudėtingas procesas, kurio metu mergaitė „nuskaito“ ir „susiurbia“ motinos elgesį, o berniukas – tėvo. Vyras turėtų dažniau su sūnumi pasikalbėti apie vyriškus reikalus, dažniau dviese pasivaikščioti.
Tapti draugais
Tarp 9-15 metų tėvo vaidmuo ypač svarbus. Būtent jis dažnai tampa mokyklinių priemonių ekspertu - moko sūnų, kaip elgtis su savo bendraamžiais, pasakoja jam apie fiziologinius kūno pasikeitimus, kurie jo laukia.
Mergaitės lytinis brendimas ir su juo susiję nepatogumai labiau turėtų jaudinti motinas. Paauglystėje sūnui reikia gero patarimo, o ne gąsdinimo ar draudimo.
Tėvo ir dukters santykiai šiame amžiuje – atskira tema. Kai kurie tėvai gėdijasi maudyti savo dukras net kūdikystėje. Kai penkiolikmetė dukra pradeda dažytis blakstienas ir lūpas, tėvas visai pasimeta.
Daugeliui tėvų nepavyksta įveikti šių psichologinių barjerų, ir jie atsiriboja nuo bręstančios dukros. Pasak psichologų, tai didžiulė klaida. Geriausiu atveju mergaitė, pajutusi, kad tėvas sumišęs, pradės kaulyti iš jo pinigų. Blogiau, jei supyks ant tėvo už abejingumą. Ji dar nesuvokia, kodėl tėvas taip elgiasi.
Optimaliausias variantas tokioje situacijoje – tėvas turėtų dukrai tapti geru draugu, kuris, jei dukra pasielgs blogai, nežemins jos ir neįžeidinės, o atvirai pasikalbės ir išsiaiškins. Jei tėvas bus grubus, dukrai gali išsivystyti nepilnavertiškumo kompleksas visam gyvenimui.
