Fitoterapija akušerijoje
Nėščios moters organizmas yra daug jautresnis bet kokiems vaistams, todėl ir vaistažoles reikėtų vartoti atsargiai. Privalu žinoti, kokių vaistinių augalų būtina vengti nėštumo metu. Pasirenkant fitoterapiją, svarbu įvertinti nėštumo ypatumus, lėtinių sisteminių ligų paūmėjimo pavojų.
Neretai augalai pasirenkami lėtinių ligų paūmėjimo prevencijai, nėščiųjų ankstyvų specifinių ligų gydymui, neišnešiotumo profilaktikai, pogimdyminio laikotarpio sutrikimams šalinti. Akušerijoje vartojami augalai šiems farmakologiniams efektams gauti: raminamajam, šlapimo išsiskyrimą skatinančiam, gimdos tonusą mažinančiam, hipotenziniam, fetoplacentinę kraujotaką gerinančiam, reguliuojančiam skrandžio, žarnyno veiklą, širdies darbą, inkstų veiklą, vegetacinės nervų sistemos tonusą ir kitiems.
Ankstyvoms specifinėms nėščiųjų ligoms (seilėtekiui, pykinimui, vėmimui) gydyti tinka vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca), turintys raminamąjį vegetacinės nervų sistemos tonusą mažinantį poveikį. Pipirmėtė (Mentha piperita) bei vaistinė melisa (Melissa officinalis) veikia antiseptiškai, spazmolitiškai, raminančiai. Trikertė žvaginė (Capsela bursa pastoris) didina lygiosios muskulatūros tonusą, gerina inkstų kraujotaką, žarnyno peristaltiką, nėštumo metu skiriama mažomis dozėmis, mišiniuose. Vaistinė medetka (Calendula officinalis) turi raminamajį, kardioprotekcinį, priešuždegiminį, regeneruojamajį, tulžies išsiskyrimą skatinantį, spazmolitinį poveikį. Balinis ajeras (Acorus calamus) ir trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata) pasižymi virškinimo sistemos motorinę ir sekrecinę funkcijas gerinantčiu, reflektoriniu, analgetiniu poveikiu.
Esant hipogalaktijai ir pieno sekrecijai padidinti, vartojami šie augalai: paprastasis krapas (Anethum graveolens), paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare), rytinis ožiarūtis (Galega orientalis), kvapusis mairūnas (Majorana hortensis), vaistinė melisa (Melissa officinalis) , saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare), europinė pipirlapė (Asarum europaeum), geltonžiedis barkūnas (Melilotus officinalis), paprastojo kiaulpienė (Taraxacum officinale); didžioji dilgėlė (Urtica dioica).
O norint sumažinti pieno sekreciją, tinka vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), graikiško riešutmedžio (Juglans regia) lapai, apynių (Humulus lupulus) spurgos ir kt.
