Klauskite tiesiai šviesiai
„Manau, geriau klausti tiesiai ir pasijusti šiek tiek nepatogiai (o taip tikriausiai ir bus), nei ilgai ir nemaloniai gydytis.
Beje, juk nerimaujame ne tik dėl ligų: baisu, kad nepaliktų, nepalaikytų "lengvai prieinama", kad neįtrauktų į "moterų kolekciją" ir panašiai. Todėl nieko baisaus, jei norisi gerai pažinti žmogų, suprasti jo ir savo jausmu, ketinimus. Jei jau kalbame apie intymumą, jis susideda ne tik iš sekso, bet ir emocinio artumo, o čia visi klausimai turi turėti vietos“, - aiškina Audronė Nemanienė, Vilniaus psichoterapijos studijų centro psichologė.
Galima teigti, kad jokių klausimų nereikės, jei vyras naudos prezervatyvą. Kad jie apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, žino visi. Kaip ir tai, kad veiksmo scenarijaus lovoje nenumatysi, o ir seksas nėra vien tik „stumk ir trauk“. Juk meilės knygose rašoma: kad būtų gera ir visavertiška, reikia kai kur lyžtelėti, dar įkasti, kad būtų smagiau.
Jau nekalbant apie tai, kad kai kas prezervatyvą naudoja tik akto gale, kai jau „atėjo metas“, mat visą laiką su juo mylėtis – esą lyg medų per stiklą laižyti.
„Prezervatyvas būtinas iš pat pradžių, jei bijoma lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, - aiškina Žaneta Kasilovskienė, medicinos centro „Maxmeda“ ginekologė. - Dažniausiai lytiniu keliu plintančiomis ligomis - sifiliu, AIDS, gonorėja, trichomonoze, chlamidijų, mikoplazmų infekcija - užsikrečiama per sueitį. AIDS bei sifiliu galima užsikrėsti ir per kraują, o esant gleivinės pažeidimams - ir bučiuojantis.
Tačiau yra ir kitos infekcinės ligos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas - žmogaus papilomos virusas, herpes infekcija, kuriomis galima užsikrėsti ir liečiant užkrėstą varpą, tarpvietę ar oraliniu būdu.
Jei nervai ramūs, prezervatyvą galima užmauti ir akto pabaigoje, tačiau reikėtų atsiminti, kad užtenka tik vieno lašo ir nėštumas garantuotas, jei moteriai tuo metu vaisingos dienos. Manau, vyrais visiškai pasitikėti nereikia, nes už pasekmes (nepageidaujamo nėštumo atveju) reikės atsakyti tik moterims“.
Ginekologė priduria, kad yra ir išorinių požymių, kurie gali signalizuoti lytiniu keliu plintančią ligą.
„Lytinius organus apžiūrėti būtina. Atkreipkite dėmesį į spuogus , karpas, paraudimus, nukasymo žymes, šlaplės kanalo paraudimą, išskyras, išskyrų kvapą, kirkšnių limfmazgius. Apyvarpė turi būti švari, nes joje susikaupęs sekretas ir jame esančios bakterijos gali neigiamai veikti makšties bei gimdos kaklelio gleivinę.
Nors kartais jokių požymių gali nesimatyti, o partneris gali būti tam tikrų infekcijų nešiotojas ar neseniai užsikrėtęs liga“, - aiškina Ž.Kasilovskienė.
Kaip paskatinti vyrą pasitikrinti?
„Kalbėkite apie save, apie savo nerimą, rūpestį, pamėginkite išgirsti draugo mintis, nuomonę. Ši sunki tema gali būti svarbus santykių išbandymas, kurio geriau nevengti. Jei galvojate apie ilgalaikius ryšius, kiekvienas sunkumas yra galimybė tapti dar artimesniais“, - sako A.Nemanienė.
Jei vyras griežtai atsisako tikrinti sveikatą (dėl ambicijų ar nežinia ko), tai gali signalizuoti, kad į jųdviejų santykius jis nežvelgia rimtai.
„Prasmių, kaip ir visur, gali būti labai daug. Vyrai irgi turi baimių, noro ko nors išvengti, jiems irgi reikia palaikymo, padrąsinimo, kartais reikia duoti galimybę pasirinkti pačiam. Svarbu, kad jūsų spaudimas tikrintis būtų adekvatus, pagrįstas, ir neatrodytų kaip kaprizas ar užsispyrimas nežinia dėl ko“, - aiškina psichologė.
Jei užsikrėtei lytiniu keliu plintančia liga ir esi įsitikinusi, kas tave užkrėtė, turi tai jam pranešti. Žinoma, vyras gali gintis, esą neserga ir dar negražiais žodžiais išvadinti...
„Žmonių būna visokių, tačiau tegul šalia mūsų būna tokie žmonės, kurie išklauso, neišvadina negražiais žodžiais, ir padeda sudėtingose situacijose. Nesaugokite ryšių su žmogumi, kuris atstumia ir paniekina“, - pataria A.Nemanienė.
Jei tu sirgai lytiškai plintančia liga, būtų sąžininga apie tai pasakyti naujam draugui.
„Herpes, ŽPV, nėra visiškai išgydomos ir persistuoja moters organizme - liga gali pasikartoti nusilpus imunitetui ar pakartotinai užsikrėtus (imuniteto ligai nėra) - tokiu atveju, pasakyti partneriui ar ne yra sąžinės reikalas.
Jeigu moteris persirgo ir visiškai išsigydė, t.y. atliko tyrimus po gydymo, manau, pasisakyti nebūtina“, - sako Ž.Kasilovskienė.
Nebijoti artumo
Kartais moterys vengia lytinių santykių, nes nerimauja dėl lytiškai plintančių ligų, jas gąsdina nėštumas, tačiau retsykiais šios priežastys tėra artumo baimės priedanga.
„Būna, moterys apskritai baiminasi artumo, labiausiai emocinio, o ne tik fizinio. Bijo atsiverti, prisileisti kitą žmogų, kuris gali pamatyti, kad ji ne visai tokia, kokia stengiasi pasirodyti. Ar tai sutrikimas? Bet kokiu atveju, sutrikimu tokį elgesį gali laikyti tik tada, kai baimė tikrai atrodo perdėta, neadekvati ir dauguma žmonių jos situacijoje elgtųsi kitaip.
Kalbant apie ligas, viena vertus, nieko blogo, jei elgiatės apdairiai, ir norite jaustis saugiai, bei po intymių santykių keliems mėnesiams neįkristi į baisias abejones: galėjau užsikrėsti ar ne. Gal kartais geriau per daug abejoti prieš santykius, nei abejoti po jų, kai belieka tik tvarkytis su pasekmėmis.
Kita vertus, moteris ar mergina gali savęs paklausti, kas slypi po tokia baime, kuri, rodos, užvaldo visas mintis. Gal visi vyrai atrodo potencialiai pavojingi (visomis prasmėmis)? O gal iš tikrųjų sunku prisipažinti, kad nesinori skubėti su intymumu, tačiau net prieš save reikia teisintis ligų baime, kitaip pasijusi senamadiška?“ – retoriškai klausia psichologė.
