Ar daug miegate, bandydamas patirti kažką naujo ir vėliau tai ištirti?
- Miegu kaip ir dauguma žmonių – 8 valandas per parą. Dažniausiai atsimenu, ką sapnuoju, o kelis kartus per savaitę susapnuoju sapnų, kuriuos atsimenu iki menkiausių smulkmenų. Žinoma, iki šiol domiuosi savo sapnais bei naudoju juos palyginimams su kitų žmonių sapnais. Remiantis gautais rezultatais darau išvadas, rašau darbus, mokau kitus sapnų mokslo.
Ar yra žmonių, kurie niekada nesapnuoja?
- Taip, tačiau tai itin retas miego sutrikimas.
Yra žmonių, kurie tiki, jog tikrasis gyvenimas vyksta sapne, o mums suvokiama realybė tėra pauzė...
- Didžioji mūsų sapnų dalis susijusi su realiomis gyvenimo situacijomis, neišspręstomis problemomis. Sapnuojant dalis mūsų smegenų yra aktyvi. Tačiau situacijos sapne tiksliai ir realiai nėra atvaizduojamos, nes smegenų dalis atsakinga už atmintį miego metu yra neaktyvi. Vaizdas ir situacijos mūsų sapnuose kyla iš vidinių asociacijų bei išgyvenimų. Todėl gyventi sapne tikrai įmanoma. Ir tai netgi nėra nieko blogo ar keisto.
Kodėl tuomet vieni žmonės sapnuoja dažniau nei kiti?
- Visi žinduoliai sapnuoja ir netgi daugiau ar mažiau vienodą kiekį laiko. Sapnuojame ciklais, kurie kinta kas 90 minučių. Taigi kiekvienas per naktį susapnuoja vidutiniškai nuo 4 iki 6 sapnų, tik dažnai neatsimena nei vieno iš jų. Tyrimais įrodyta, jog sapno metu pažadinus žmogų, net 80 procentų jų atpasakotų sapną.
Ryte tą patį sapną prisimena tik 25 procentai, dalis iš jų prisimena tik faktą, kad kažką sapnavo, ir nieko daugiau. Taip pat tyrimai atskleidė kitą įdomų faktą – meniškos sielos žmonės lengviau ir smulkiau prisimena sapnus. Tačiau pagal šią statistiką nederėtų vertinti savo meniškumo lygio. Mano nuomone, geriausias būdas prisiminti savo sapnus yra pastoviai jais domėtis: einant miegoti pasakykit sau, jog „sapnuosiu ir pabudęs(-usi) ryte viską prisiminsiu“.
Turbūt žinote begalę istorijų, kaip sapnai išsipildo. Pasidalinkite jomis.
- Dažniausiai sapnai išsipildo, kai jie savyje turi paslėpę kokį nors patarimą, kurį mes dažnai nesąmoningai priimame ir vadovaujamės juo. Arba priešingai, kad patarimas būtų vykdomas, turite sąmoningai to norėti ir veikti. Parašyta daugybė darbų apie sapnus ir ateitį. Sapnai pranašaujantys ateitį egzistuoja, tačiau jie yra reti ir sudaro apie 1 procentą visų mūsų sapnų. Įdomu tai, jog daugeliu atvejų jie iš tiesų išsipildo. Pavyzdžiui, vienas vyras sapnavo, jog vaikšto su tėvu pieva, stebėdami saulėlydį. Staiga tėvas įlipa į saulėlydį, o sūnus tepasako „turbūt ilgai nebepasimatysime“. Vyras pabudo nuo skambučio. Jam pranešė, jog mirė jo tėvas. Taigi akivaizdu, jog telepatija ir sapnai itin susiję dalykai. Daktaras S. Kripper tyrinėjo telepatiją per sapnus. Pasirodo, miegant mūsų racionalus mąstymas taip pat užmiega, todėl pasąmonės informacija nėra blokuojama.
Iš kur atsirado tie keisti, kartais netgi labai juokingi, sapnų aiškinimai?
- Pirmiausia derėtų priminti, jog sapnų įvaizdžiai, apie kuriuos prirašyta šimtai knygų, tėra asmeninės asociacijos. Tai reiškia, jog tie patys įvaizdžiai kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Jie patys susikuria mūsų smegenų dalyje, atsakingoje už sapnus, priklausomai nuo mūsų prisiminimų, asociacijų ar patirtų emocijų, kurias išgyvename ar labai seniai išgyvenome.
Pavyzdžiui, skirtingi žmonės susapnuoja duris. Paklausus, kokias asociacijas jiems kelia durys, neabejotinai atsakymai bus skirtingi ir dažniausiai aiškiai skirsis nuo žodyninio paaiškinimo. Jei vienas sapnuotojas pasakytų, jog durys jam asocijuojasi su išėjimu, tai tam žmogui šis įvaizdis ir reikštų išėjimą. Kitam durys galbūt reiškia įėjimą ar naujas galimybes, tai šios reikšmės bus naudingos aiškinant jo sapnus. Taigi sapnų aiškinimo knygos yra arba mums įprastos žodžių reikšmės (tačiau tokios reikšmės nekyla iš individualios patirties, o iš bendros žmonijos patirties), dažnai atitinkančios žodyno reikšmes, arba autoriaus asmeninės asociacijos.
Ką reiškia populiarieji įvaizdžiai, kai bandome bėgti, bet nepavyksta pajudėti iš vietos arba staigus kritimas, kai staiga atsibundame?
- Kaip jau minėjau, tai labai individualu, tačiau galima šiuos įvaizdžius paaiškinti ir populiariai. Pavyzdžiui, kritimas dažniausiai yra negatyvus įvaizdis, reiškiantis jausmų atšalimą, kontrolės praradimą ar tiesiog visiškai neseniai išgyventą nelaimę. O bėgimas vietoje yra dažnai pasitaikantis įvaizdis vaikų sapnuose. Tai bandymas bėgti nuo to, kas tau savyje nepatinka. Tikrovėje dažniausiai nuo to negali pabėgti, todėl ir sapne neišeina. Bet tai ženklas, jog gali pasistengti ir gal tau pavyks atsikratyti to, kas tau nepatinka.
Iš ko kyla erotiniai sapnai?
- Erotiniai sapnai kyla dėl kelių priežasčių. Viena jų yra paprasta – tai fizinis potraukis, kuris persikelia ir į sapnus. Kartais seksas sapnuose ir yra seksas. Tačiau dažnai erotiniai sapnai turi simbolinę reikšmę. Vienas svarbiausių faktų apie sapnus, pasak K.Jango, yra naujų savybių ar žmonių intergravimas ir subalansavimas mūsų gyvenime. Kai integravimas susijęs su kitu žmogumi, mes susapuojame intymų kontaktą su šiuo žmogumi. Tačiau tai tėra ženklas, jog tas žmogus į jūsų gyvenimą ir mintis vienokiu ar kitokiu klausimu pateko ir užsifiksavo. Sapne taip pat galime mylėtis su mums jau žinomu žmogumi, kuris galbūt jums gyvenime nė nėra patrauklus. Tai reiškia, jog atradote tame žmoguje kažkokią jo naują savybę ir ji jums rūpi.
Ar nėščios moterys sapnuoja kažką ypatingo?
- Patricia Garfield savo knygoje “The Healing Power of Dreams” išvardino daugybę įvaizdžių, kuriuos sapnuoja dauguma besilaukiančių moterų. Dažnai sapnai susiję su kūno pakitimais ar savo vidinio paveikslo pakitimu. Juk tai logiška. (Kalbant bendrai sapnai yra netgi labai logiški). Nėščių moterų sapnuojami įvaizdžiai kaip reta gali būti aiškinami panašiai: maži gyvūnėliai, amfibijos, driežiukai reiškia jauniklį, vanduo – vandenis, kuriuose auga gyvybė, pastatai – moters kūną, jauniklio laikinus namus mamos pilve.
Kaip gali sapnai pagerinti ar, atvirkščiai, pabloginti mūsų kasdienybę?
- Kai dienos metu mums nutinka kažkas, kas nesutampa su vidiniu mūsų požiūriu į realybę ar mūsų pačių susikurtu realybės paveikslu, išgyvename tai, kaip grasinimą mūsų vidiniam „aš”. Dalis mūsų smegenų, atsakinga už sapnus, kaip tik ir bando rasti skirtumų tarp išorinės realybės ir mūsų vidinio realybės suvokimo. Dažniausiai sapnai atskleidžia nesusipratimus ir pasibeldžia į mūsų pasąmonę, skatindami apmąstyti mūsų vidinį požiūrį bei santykį su išorinė realybe vienokiu ar kitokiu mums aktualiu klausimu.
Sapnai negriauna gyvenimo, nes jie tiesiog atsako į situaciją, kurią mes patys jau esame susikūrę savo veiksmais. O košmarai dažniausiai tėra savisaugos instinktas. Tuomet bandome apnuoginti visas patirtas traumas ir baimes bei nesusipratimus. Sapnuose pagaliau susiduriame su savo negandomis akis į akį. Ir ne be priežasties, o tam, kad pradėtume išsilaisvinimo nuo jų procesą.
Kodėl vos tik atsibundame dažnai pamirštame sapnų turinius?
- Miego būsenoje mūsų atmintis nėra aktyvi, todėl apskritai nuostabu, kad pabudę prisimename sapnų nuotrupas. Kai pabundame dalis mūsų atminties taip pat pabunda ir keliasi. Todėl priklausomai nuo to, kaip mes keliamės, prisimename arba ne savo sapnus. Norėdami sapną prisiminti ilgesniam laikui nei kelios minutės, turėtumėte trumpam susikaupti ir bent kartą sau jį atpasakoti.
Ar spalvos svarbios mūsų sapnams ir jų supratimui? Kuo?
- Atsakymo į šį klausimą ieškojau daugiau nei dešimtmetį. Tyrimas parodė, jog nuo 70 iki 80 procentų mūsų sapnų yra spalvoti, bet spalvas prisimename tik 25 % atvejų, jei apskritai prisimename sapną. Analizę, susijusią su spalvomis sapnuose, atlikau pasitelkęs 23 000 sapnų. Pasirodo, sapnuose dominuoja juoda ir balta spalvos, tačiau kalbu ne apie juodai-baltus sapnus. Nors būna ir tokių.
Be to, spalvos itin susijusios su emocijomis patiriamomis sapne. O kartais atsitinka ir priešingai – spalvos nudažo sapnus emocijomis. Pavyzdžiui, raudonas apšvietimas sapne padidina kraujospūdį ir apetitą bei pagreitina kvėpavimą. O štai mėlyna spalva turi atvirkštinį efektą – atpalaiduoja sapnuojantįjį.
Kokio pobūdžio įrangą naudojate atlikdami analizes?
- Didžiąją mano darbo dalį sudaro sapnų turinio tyrimai. Tam naudoju didžiules kompiuterines duomenų bazes. Mano tyrimas apie paranormalius sapnų aspektus buvo atliekamas piešiant paveikslėlius ant paprasto popieriaus lapo. Taip pat yra naudojamos laboratorijos, kuriose miegantys žmonės yra prijungiami prie specialios įrangos. Nors pats tokios įrangos nenaudoju, palaikau ir finanasuoju jaunuosius mokslininkus, norinčius ir gebančius dirbti su tokia sudėtinga įranga.
Pasidalinkite sapnu, kurio niekada nepamiršite.
- Sapnuoju intensyviai ir dažnai, tačiau vienas atminty jau ilgam įstrigęs sapnas tobulai iliustruoja vieną sapnų funkcijų – savisaugos instinktą. Visą naktį sapnavau, jog keliauju laivu, kuris turi sienas ir stogą. Lėtai ir be tikslo judėjome juodu požeminiu tuneliu. Norėjau iš ten pabėgti. Galiausiai miglotas personažas priėjo prie manęs iš kairės pusės ir pirštu nurodė laivo vairą. Supratau, jog turiu jį griebti. Laivas staiga išplaukė iš ledyno į saulės tirpinamą spalvotą žemę. Kai laivo priekiu palietėme krantą, uolos suskambėjo tarsi griausmingi varpai religinių mišių metu. Šį sapną susapnavau būtent tada, kai savo gyvenimui leidau tekėti pasroviui. Neilgai trukus supratau šį sapną kaip ženklą, jog laikas imtis priemonių, kol viskas neišslydo iš rankų. Dabar jaučiu, jog kontroliuoju savo gyvenimą, net kai miegu.
Ar Jūsų šeima taip pat domisi sapnais?
- Taip, mano žmona ir dvi dukros domisi sapnais, su jais susijusiomis teorijomis. Dukros mokosi valdyti sapnus, o žmona yra diplomuota psichologė. Dažnai su ja dirbame kartu kurdami išsilaisvinimo sapnais techniką. Sapnai naudojami atpažinti žmogaus problemą, o speciali psichologijos šaka moko žmogų mažinti stresą, patirtą atsiradus problemai. Kai minėtasis stresas neutralizuojamas, pasitelkiame sapno pabaigos techniką – bandome išaiškinti problemos sprendimo variantus, pasiūlytus sapno metu. Dažniausiai jie būna racionalesni nei gali sugalvoti ne miego būsenoje.
Kas Jus nubloškė į sapnų mokslo pasaulį?
- Esu mokslininkas, tačiau profesionaliai sapnais pradėjau domėtis prieš 30 metų. Nors dar vaikystėje daug dėmesio skyriau savo sapnams. Bandžiau juos sau paaiškinti, tik vėliau pradėjau gilintis į kitų sapnus. Žinoma, pirmiausia yra svarbu pažinti savo sapnavimo įpročius. Todėl taikiau sau įvairiausias terapijas, atlikau begalę psichologinių seansų, kol įsigilinau į savo sapnavimo įpročius. Dabar tai dėstau universitetuose, JAV turime net savo sapnų mokslo katedrą. Prieš 15 metų tapau Tarptautinės Sapnų Mokslo asociacijos prezidentu. Neseniai išleidau knygą - gidą pavadinimu „Sapnų kalba” („Dream Language”).
Ar matėte M.Gondry filmą “Miego mokslas”?
- Ne, tačiau skaičiau recenzijų apie šį filmą. Panašu, kad su mokslu jis neturi nieko bendro.
Dosjė:
Robert Hoss - miego mokslininkas iš JAV.
Išsiskiria - mokslininkui nebūdingu noru kalbėtis su žiniasklaida ir pageidautina daug.
Knyga - „Dream Language“ („Sapnų kalba“).
Kadencija - Tarptautinės Sapnų Mokslo asociacijos prezidentas.
Planai - autorinė naktinė laida per radiją apie sapnų valdymą.
Kūrinys - populiarusis metodas kaip atgaivinti sapnus.
Pionierius - nuo seno tiria spalvas ir jų reikšmes sapnuose.
Paauglystė - mokykloje buvo pirmūnas.
Dėstytojas - JAV gali pasigirti Sapnų Mokslo fakultetais, o šie – puikiu dėstytoju R.Hoss.
