Gedminų pagrindinės mokyklos septintokas Rytis Stankus praėjus dešimtmečiui turėtų sužibėti ne tik tarp savo bendraamžių. Šiandien pedagogai juo didžiuojasi ir aikčioja stebėdami neeilinius berniuko gabumus.
„Jis – mūsų puošmena“, - išdidžiai pabrėžė mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas.
Jo nuomone, Ryčiui reikalinga individuali ugdymo programa. Mat berniukas informacinių technologijų žiniomis toli lenkia klasės draugus.
„Man labiau patinka išskirtiniai dalykai ir tie, kurie sekasi, pavyzdžiui, informatika. Domiuosi kompiuterinių programų kūrimu. Kadangi beveik viską žinau, kartais tenka nuobodžiauti per pamokas“, - prisipažino trylikametis.
Dėl savo gabumų Rytis jaučiasi esantis kitoks nei jo bendraamžiai. Ir draugus jis renkasi tokius, su kuriais yra apie ką pasikalbėti. Nors kompiuteris – pagrindinė jo darbo priemonė, kompiuterinius žaidimus moksleivis renkasi retai.
„Užuot daužę langus, geriau tegu žaidžia kompiuteriu. Bet blogai yra tai, kad tokie vaikai daugiau sėdi namie, mažiau bendrauja“, - tvirtai įsitikinęs Rytis.
Nors kol kas dar nenusprendė, ką veiks baigęs mokyklą, Rytis su kompiuteriu žada draugauti ir toliau.
Keliama retai
„Klaipėdos“ kalbinti ugdymo įstaigų vadovai bandė prisiminti atvejus, kai ypač gabius vaikus tekdavo perkelti viena klase aukščiau.
„Per trisdešimt metų darbo mokykloje prisimenu tik vieną tokį atvejį. Tai daroma retai, nes ugdymo programos tampa sudėtingesnės, krūviai dideli, tad niekas nenori vaiko dar labiau apkrauti“, - sakė „Versmės“ vidurinės mokyklos direktorius Petras Montvydas.
„Vėtrungės“ gimnazijos direktorius Ramvydas Juška pastebėjo, kad ypač gabių vaikų mažėja.
„Juos būtų galima suskaičiuoti ant pirštų. Tačiau yra mokinių, kurie laiko penkių skirtingų dalykų valstybinius egzaminus ir už visus surenka po šimtą balų. Argi tai nėra išskirtiniai vaikai?“ - svarstė pašnekovas.
Gabūs vaikai savo žiniomis kartais pranoksta ne tik savo klasės draugus, bet ir mokytojus.
„Visada turi būti vaikų, kurie pralenkia pedagogą. O šis neturėtų dėl to gėdytis. Juk natūralu, kad mokytojas negali visko žinoti. Mokiniai turi galimybę naršyti internete ir patys surasti reikalingos informacijos“, - sakė „Varpo“ vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas. Jis teigė, kad vaikai kartais tyčia ima klausinėti mokytoją, taip tikrindami jo žinias.
Proto negana
Psichologų teigimu, intelektualiniai gabumai dar negarantuoja laimingo augančio žmogaus gyvenimo.
„Mokytis tokiam vaikui nėra sunku, tačiau jį gali kamuoti elgesio, bendravimo, emocinės problemos“, - aiškino Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Jolanta Navickienė.
Ji nepatarė tėvams skubėti vaiką perkelti į aukštesnę klasę (pavyzdžiui, iš penktos į septintą).
„Peršokti į kitą klasę yra tas pats, kas pradėti leisti vaiką į mokyklą anksčiau. Emocinis brandumas gali nesutapti su intelektualiniu brandumu. Geriau būtų pritaikyti gabiam vaikui individualią ugdymo programą“, - rekomendavo specialistė.
Ligos paveldimos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docentas Algirdas Utkus teigė, kad Lietuvoje kol kas nebuvo genetiškai tiriami išskirtinių gabumų vaikai.
„Dažniau tenka susidurti su priešinga situacija – protiniu vaiko atsilikimu ir to priežastimis. Čia tiktų posakis, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Mat tėvai, kurių intelekto koeficientas žemesnis, dažniau gali susilaukti protinę negalę turinčio palikuonio“, - sakė docentas.
Jo teigimu, gabumus lemia genai ir aplinka, kurioje vaikas vystosi ir auga.
A.Utkus patvirtino įsivyravusią nuomonę, kad vyresnės moterys dažniau rizikuoja pagimdyti nesveiką vaiką.
