Kiekvieno žmogaus prigimtis yra individuali ir labai skirtinga. Pagal Ajurvedos filosofiją žmonės egzistuoja trimis formomis: kūnu, protu ir dvasia. Kiekviena iš šių formų susideda iš vieno ar kelių pasaulio elementų (erdvės, oro, ugnies, vandens ir žemės).
Prigimties tipas yra atpažįstamas pagal fizinio kūno bei jo gyvybinių funkcijų veiklą, žmogaus mąstymą, protines funkcijas, charakterio savybes bei minčių eigą ir taip pat atsižvelgiant į žmogaus dvasinį ir emocinį pasaulį. Taigi įsigilinus į fizinės, protinės ir dvasinės prigimties visumą ir galima išsiaiškinti tikrąjį žmogaus prigimties tipą.
Žmogus įgauna individualią prigimtį (Prakruti) gyvybės pradėjimo akimirką ir šis prigimties tipas visą gyvenimą išlieka toks pat. Gali atrodyti, kad mes metams bėgant keičiamės, bet iš tikrųjų mus veikia aplinka, šeima, visuomenė, mityba, individualūs psichologiniai faktoriai, traumos, mintys bei emocijos. Tikroji prigimtinė žmogaus Prakruti visada išliks nepakitusi. Mūsų pareiga yra prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir visada išlaikyti savo tikrosios prigimties pusiausvyrą.
Vikruti – organizmo išsibalansavimo ir ligos prigimtis
Veikiamas gyvenimo aplinkybių žmogus dažnai praranda balansą bei vidinę došų harmoniją ir atitolsta nuo savo tikrosios prigimties. Tada atsiranda sveikatos sutrikimai, ligos, fizinis, psichologinis bei dvasinis išsibalansavimas.
Pagal Ajurvedą Prakruti (prigimtis) išsivysto į Vikruti (ligą).
Išsibalansavimo priežastys gali būti labai įvairios:
Emocinės ir psichologinės, vaikystės traumos, emocinė aplinka, stresas, blogos mintys;
Gyvenimo būdas ir kasdieninis gyvenimo režimas, gyvenamoji aplinka ir užterštumas;
Dieta, vartojami maisto produktai, gėrimai bei žalingi įpročiai.
Individualios prakruti (prigimties) tipo žinojimo svarba
Nutolus nuo tikrosios Prakruti (prigimties) organizmas visais galimais būdais stengiasi apsisaugoti nuo dar didesnio išsibalansavimo. Atsiradę įvairūs sveikatos negalavimai – tai lemtingi kūno, proto ir dvasios ženklai, kad reikia keistis ir subalansuoti savo gyvenimą. Ayurvedos filosofų teigimu, organizmo nutolimas nuo tikrosios Prakruti (prigimties) sukelia fizines ar psichologines ligas bei rimtus chroniškus susirgimus.
Žmonės, besidomintys Ajurveda, dažnai painioja tikrąją prigimtį – Prakruti – su jau išsibalansavusia organizmo būsena – Vikruti. Deja, nėra lengva tiksliai nustatyti savo Prakruti (prigimties) tipą.
Daugelis žmonių išbando keliolika testų, analizuoja savo gyvenimo ir mitybos įpročius, bando įvertinti savo išvaizdą ar apibūdinti savo negalavimus ir polinkius ligoms. Net ir labiausiai patyręs Ajurvedos gydytojas negali visiškai pažinti žmogaus taip, kaip pats žmogus gali save įvertinti ir suprasti. Tereikia sąmoningai įsiklausyti į savo vidinį prigimtinį balsą ir suprasti savo prigimties subtilybes. Pildydami testus prisiminkite save sveikatos būsenoje!
Ajurvedos gydytojų teigimu, kiekvienam žmogui labai svarbu žinoti, koks yra jo Prakruti (prigimties) tipas ir pasirinkti jam tinkamą mitybą, žinoti, kokių produktų vengti ir kokie produktai bei prieskoniai padėtų jam subalansuoti došas ir išvengti chroniškų susirgimų.
Kiekvieno žmogaus pareiga yra pažinti save, įsiklausyti ir supratus išsibalansavimo priežastis bandyti visais būdais grįžti prie harmoningo ir sveiko gyvenimo. Teisinga ir subalansuota mityba yra pirmasis žingsnis ta linkme.
Tiems, kurie dar yra ieškojimų kelyje ir neišsiaiškino savo tikrojo Prakruti tipo, siūlome maisto produktus, tinkančius visų tipų žmonėms. Į šį sąrašą įtrauktos pačios svarbiausios maisto produktų grupės: grūdiniai produktai, ankštinės kultūros, pieno produktai, riebalai, daržovės ir vaisiai. Šie maisto produktai balansuoja visas došas. Jie tinka ir Vatos, ir Pitos, ir Kaphos tipo žmonėms. Šių produktų dieta puikia tinka prieš ir po Pančakarmos - organizmo valymo ir atsinaujinimo procedūrų.
Balansuojančius maisto produktus patariama vartoti atstatant jėgas po ligos, sunkaus darbo ar kelionės, lietuviško pasninko ir katalikiško advento metu.
Balansuojantys maisto produktai visų Prakruti tipų žmonėms
| MAISTO PRODUKTŲ GRUPĖ | MAISTO PRODUKTAI |
|---|---|
| GRŪDAI | Balti ilgagrūdžiai basmati ryžiai, miežiai, kviečiai bei rugiai (mažais kiekiais) |
| LĘŠIAI | Mung dal (geltonieji indiški lęšiai), raudonieji lęšiai |
| PIENO PRODUKTAI | Lydytas sviestas, rūgpienis, pasukos, kefyras, liesa varškė |
| RIEBALAI | Maži kiekiai šalto spaudimo linų, alyvuogių, saulėgrąžų, sezamo aliejaus, lydytas sviestas (ghee) |
| DUONOS PRODUKTAI | Ruginė be mielių ir konservantų duona, sausuoju būdu pagaminti kviečių paplotėliai |
| RIEŠUTAI IR SĖKLOS | Nuplikyti arba išmirkyti migdolai be žievelės, nesaldintos kokoso drožlės, labai lengvai pakepintos be druskos ir riebalų baltojo sezamo ir moliūgų sėklos |
| DARŽOVĖS | Morkos, kopūstai, cukinijos, špinatai, brokoliai, žiediniai kopūstai, burokėliai, orkaitėje kepti svogūnai ir česnakai |
| ŽALIOS DARŽOVĖS | Šviežios salotos su sezamo aliejumi ir keliais citrinų sulčių lašais |
| VAISIAI | Kepti obuoliai ir kriaušės, lengvai apvirtos slyvos, labai maži kiekiai bananų, apelsinų bei mandarinų (visada valgyti vaisius 30 min. prieš valgį arba 1.5 val. po valgio) |
| DŽIOVINTI VAISIAI | Išmirkytos ir nuplautos juodosios razinos, slyvos, figos |
| DRUSKA | Naudoti labai nedaug ir tik jūros, akmens arba juodąją druską |
| PRIESKONIAI | Saldusis pankolis, mėtos, kmynai (kuminas), kalendra, ciberžolė (kurkuma), juodasis pipiras, petražolė, krapų sėklos |
| SALDUMYNAI | Medus, klevo ar beržų sulos sirupas, mažais kiekiais cukrinių nendrių natūralus rudasis cukrus, palmių cukrus (jagery) |
| GĖRIMAI | Šiltos vaistažolių arbatos (ramunėlių, mėtų, melisų, imbiero, kmynų, cinamono), natūralus šaltinio vanduo, skiestos morkų, burokėlių, obuolių sultys, sojų pienas (mažais kiekiais - tik 100ml per dieną), pašildytas karvės pienas su prieskoniais ir medumi |
