Dabar viskas susimaišė: vaikams gimdyti santuokos nebereikia, moterys veržliai siekia karjeros, vyrai kankinasi parnešdami namo algą mažesnę už žmonos. Pasitaiko, kad netradicinės orientacijos mama pyksta, jog vaikai nevadina tėčiu jos gyvenimo draugės. Vaikai žino, kad tėvai gali būti tikri, kurių namuose jie auga, ir biologiniai, tik paleidę juos į pasaulį. Kaip visa tai atlaikyti tradicinei šeimai, ar puoselėti jos vertybes nėra beprasmiškas užsiėmimas?
Reikia pripažinti valstybės vertybe
“Šeima yra mikrobažnyčia. Žmogus gimsta ir miršta šeimoje, joje jis ir tampa žmogumi. Šeima nuo seno yra vadinama visuomenės ląstele. Jos lengva nepastebėti, tačiau nuo jos sveikatos priklauso organizmo sveikata”, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius, kunigas ir profesorius Andrius Narbekovas.
“Anksčiau santuoką saugojo papročiai ir religija, o dabartinėje vartotojiškoje kasdienybėje viskas kinta. Tėvai, dirbdami nuo ryto iki vakaro, mano, kad taip daro savo šeimos labui, bet praleidžia tai, kas svarbiausia, nemato, kas yra vaikų galvelėse ir širdelėse. Šeima turėtų jausti valstybės globą, o jai rengti reikia pradėti dar vaikų darželyje. Šeima turi būti pripažinta valstybės vertybe”, - įsitikinusi Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Už dėmesio ribų
“Vakaruose per pastaruosius penkerius metus yra atlikta per 3 tūkstančius tyrimų apie šiuolaikinį vyriškumą. Juk jis gali būti interpretuojamas labai skirtingai. Vienas vertinimų klodas yra socialinis, kitas - ekonominis, seksualinis. Vyriškumas anksčiau buvo neišvengiamai siejamas su jėga ir valdžia. Mūsų visuomenėje tokių tyrimų dar labai mažai, tačiau vyriškumas daugeliui labiau asocijuojasi su terminatoriaus jėga negu su jogo dvasingumu”, - sako psichologas Gediminas Navaitis.
Kaip jaučiasi vyrai, kurie atsiduria už norminės vyriškumo sampratos ribų: nėra fiziškai ar ekonomiškai stiprūs, negali pasididžiuoti intelektualiniais laimėjimais?
“Mūsų šalyje tūkstančiui vyrų tenka 1121 moteris. Aukštosiose mokyklose tam pačiam tūkstančiui vyrų yra 1380-1820 kolegių moterų. Vieniša moteris, atmetus būtinas išlaidas, kas mėnesį disponuoja vidutiniškai 693 litais, o vyras - 710 litų. Vyrų ekonominiai ir intelekto pranašumai, o tai yra tam tikra vyriškumo sampratos dalis, yra labai nežymūs. Vyrai mūsų visuomenėje jaučiasi nekomfortiškai. Savižudybė yra kraštutinė nepasitenkinimo gyvenimu, bet labai iškalbinga, išraiška. Iš 10 tūkstančių savo lyties atstovų ja gyvenimą baigia 13 moterų ir 68 vyrai”, - vardija G.Navaitis.
Šeimoje sprendžia moterys
G.Navaičio nuomone, Lietuvoje labai sunku būti vyru ir tėvu. Tai įrodęs ir neseniai atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1379 vyrai nuo 20 iki 49 metų. Daugiau nei 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad svarbiausias vedusio vyro gebėjimas yra rūpintis šeima, 20 proc. mano, kad privalu aprūpinti ją materialiai. Tai, kad svarbiausia vedusiam vyrui yra mylėti arba gerbti savo žmoną, mano tik apie 16 proc. apklaustųjų.
Tie patys apklaustieji vertino, kaip jie atitinkantys normaliam vyrui keliamus kriterijus. Visiškai juos atitinkantys nurodė tik 23,5 procento, o visiškai neatitinkantys - beveik 13 proc., tačiau 7 proc. į šį klausimą neatsakė ir, psichologo manymu, tai reiškia beveik tą patį.
“Vaikai yra geriausi šeimos santykių ekspertai. Jie žino, kaip išties yra šeimoje. Apklausus jau didelius vaikus, abiturientus, paaiškėjo, kad 53,4 proc. šeimų svarbius sprendimus priima, kaip ir dera, abu tėvai. 35 proc. atvejų juos priima motinos, kiti giminės - 5,3 proc., tėvas - 6 proc. Po to manęs niekas neįtikins, kad Lietuvoje yra patriarchalinė šeima. Vyro vaidmuo šeimoje susiaurėjo iki aprūpintojo, o tradiciškai jis buvo dar ir autoritetas, gynėjas”, - sako G.Navaitis.
Profesorės Vanda Aramavičiūtė ir Elvyra Martišauskienė atliko aštuonerius metus trukusį tyrimą apie šiuolaikinių paauglių požiūrį į šeimą. Šie duomenys buvo paskelbti Kaune vykusioje konferencijoje “Šiandieniniai iššūkiai santuokai ir šeimai”, kurią surengė Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras.
Prieš aštuonerius metus pusė apklaustųjų paauglių savo santykius su motina įvardijo kaip teigiamus. Jie vertino jos švelnumą, rūpestingumą, atsidavimą, abipusį sutarimą. Labai blogai savo santykius su motina vertino 6 proc. paauglių, jie nurodė pasigendą pagarbos, pasitikėjimo, pagalbos.
Pernai santykiais su motina buvo patenkinti jau 70 proc. paauglių. Tačiau santykiai su tėvu buvo regimai prastesni. Juos teigiamai vertino tik apie 25 proc. paauglių. Mamos galėtų labai nesijaudinti dėl to, kad jų paaugliai kur kas labiau nei jas vertina savo draugus. Tik pusė paauglių teigiamai vertina santykius su jais.
Blogiausiai paaugliai vertina patys save. Tik apie dešimtadalis paauglių save vertina teigiamai. Tyrėjų nuomone, tokia situacija yra labai problemiška, vaikams reikia pagalbos, nes taip žemai save vertinant išties sunku ko nors pasiekti.
Nelabai džiugina ir tas faktas, kad beveik 30 proc. paauglių namie nesijaučia gerai, tik 34 proc. pažymi, kad tėvai jiems stengiasi suteikti džiaugsmo.
Instinktai ir tikslai
“Astronomas ir antropologas susiginčijo, kas yra sudėtingesnė sistema: visata ar žmogus. Prie jų priėjo pedagogas ir pasakė, kad pati sudėtingiausia sistema yra du žmonės”, - juokiasi profesorius Kęstutis Pukelis. Jo nuomone, jaunas žmogus turi išmokti dviejų dalykų: dirbti ir mylėti. Jei turės mylimą darbą ir mylimą žmogų, tikriausiai turės ir visa kita.
“Šeima yra geriausia vieta tapti asmenybe. Joje galima pažinti meilės fenomeną. Tačiau jei vaikas šeimoje gauna ne meilę, o patiria smurtą, tai jį užprogramuoja visam gyvenimui. Nors dabar sparčiai keičiasi viskas, žmogaus prigimtis nesikeičia, neskubėkim griauti tradicinių dalykų ir atsisakyti to, kas atrasta per šimtmečius. Seniai žinoma, kad kūnas paklūsta sielai. Jos ir kūno darna suteikia žmogui sveikatą. Todėl mokyti vaikus saugotis nėštumo, tikint, kad taip apsaugosime jų sveikatą, neverta. Vaikai turi žinoti, kad instinktai yra valdomi valios pastangomis. Tiesa, gėris, grožis taip pat yra vertybės, kurios yra žmogaus prigimtyje. Kodėl reikia pataikauti žemesniesiems instinktams, o ne padėti žmogui atrasti gyvenimo prasmę? Tų prasmių yra tiek, kiek žmonių, todėl reikia pradėti nuo savo paties suvokimo”, - sako K.Pukelis.
Jo nuomone, vyrų ir moterų prigimtis ir gyvenimo tikslai yra skirtingi, todėl reikia išmokti juos derinti. Žmogų veikia viskas, ne tik protas ir hormonų audros. Dar yra vaizduotė, kurią galima pripildyti vienokių ar kitokių vaizdinių.
Žmogiška nereiškia žmoniška
“Ne viskas, kas yra žmogiška, yra ir žmoniška. Sekso iškėlimas ir meilės nuvertinimas neprideda gyvenimui prasmės. Kur kas efektyviau yra ugdyti valią, susirasti prasmingų tikslų, o ne manyti, kad seksas yra neišvengiama nepilnamečių gyvenimo dalis. Sodininkas pakerpa rožės šaknis ne tam, kad ją nužudytų, o siekdamas, kad ji visą savo energiją nukreiptų į tai, kas gražiausia - žiedus”, - sako K.Pukelis.
Kita vertus, profesoriaus įsitikinimu, draudimai nepadeda, jaunas žmogus, susidūręs su jais, kaip tik ta kryptimi nukreipia visą savo energiją. Nuo visų žalingų įpročių žmones, tiek labai jaunus, tiek vyresnius, geriausiai apsaugo savojo gyvenimo prasmės suvokimas ir turimi tikslai.
“Geriems vaikams nėra atskirų troleibusų ir gatvių, todėl reikia suvokti, kad nuo žalingo bendraamžių poveikio jų niekas negali apsaugoti. Reikėtų investuoti į sporto sales, muzikos instrumentus, kad paaugliai turėtų kur pasireikšti, ko siekti”, - įsitikinęs K.Pukelis.
“Abi lytys yra lygiavertės, tačiau tai nereiškia, kad jos yra lygios vienodumo prasme. Negalima sutikti su feministėmis, kurios teigia, kad meilę sugalvojo vyrai, siekdami privilioti moteris ir įkalinti jas šeimoje. Tačiau negalima nepastebėti ir to, kad indus namie plaunančių vyrų dalis mūsų visuomenėje dar nėra didelė. Jei tokioje šeimoje moteris nėra tik namų šeimininkė, tai buities darbų suvertimas vien jai yra jos išnaudojimas”, - sako Santuokos ir šeimos studijų centro mokslinė bendradarbė Birutė Obelenienė.
Jos nuomone, pasigilinus į šeimos ir namų kitimą įvairiais žmonijos istorijos etapais, galima matyti, kad anksčiau moteriai tai buvo pasaulio visuma. Ji ten buvo mokytoja, gydytoja, valdytoja, sergėtoja. Dabar namai prarado savo sakralumą ir moteriai juose tarsi nebeliko labai prasmingos veiklos, išskyrus buities darbus, kuriuos puikiausiai gali atlikti ir kiti šeimos nariai.
