Keturi įstabūs parkai

E. F. André (1840–1911) yra sukūręs ne tik Užutrakio, bet ir kitus grafams Tiškevičiams priklausiusių dvarų parkus Trakų Vokėje, Lentvaryje bei Palangoje. Anais laikais neįtikimo kūrybingumo ir produktyvumo architektas įvairiuose pasaulio žemynuose bei šalyse yra sukūręs apie 100 parkų bei sodų.

Manoma, kad 1898 metais E. F. André su sūnumi René (1867–1942) pirmąkart atvyko į Lietuvą ir pradėjo kurti parkus grafų Tiškevičių giminės dvarams. Lietuvoje architektas su jam talkinusiu sūnumi lankėsi kelis kartus. Jo sukurti Užutrakio, Trakų Vokės, Lentvario ir Palangos parkai, laikomi brandžiojo laikotarpio kūriniais, specialistų nuomone, yra europinio lygio kraštovaizdžio architektūros šedevrai.

Kultūros paveldo objektus – Užutrakio, Trakų Vokės ir Lentvario dvarus – įamžinę menininkai savo darbus pristato Užutrakio dvaro svirne. Prieš kelerius metus čia įrengta nuolat veikianti ekspozicijų vieta. Dviejose erdviose parodų salėse vos sutilpo apie 140 plenere sukurtų meno kūrinių.

Tapybos ir fotografijos pleneras „Atraskime nežinomus Lietuvos turtus – tris nuostabius E. F. Andrė parkus prie Vilniaus“ surengtas antrą kartą. Pernai jis irgi vyko Užutrakyje. Šiemet plenero dalyviai stengėsi atspindėti E. F. André, ne tik kaip kraštovaizdžio architekto, bet ir botaniko, palikimo idėjas. Plenero kuratorė ir jo siela – iš Trakų kilusi dailininkė Nadežda Zajančkovskaja.

Garsėjo botanikos atradimais

Daugeliui gali būti staigmena, kad Lietuvoje dirbęs garsus prancūzas yra ir pasaulyje žinomas botanikas tyrėjas, iš savo ekspedicijų po Pietų Ameriką į Europą atgabenęs nemažai egzotiškų augalų, kurie tapo įprasti mūsų aplinkoje. Iš šios ekspedicijos į Senąjį žemyną E. F. André atgabeno 4300 rūšių augalų, iš jų net 3600 naujų Europos botanikams. Prieš 130 metų botanikas Kolumbijos džiunglėse atrado ir į Europą atgabeno populiariąją gėlę anturį – jos lotyniškame pavadinime įamžinta ir šio augalo atradėjo pavardė. Beje, pernai minėjome 165-ąsias šio žymaus prancūzų kūrėjo gimimo metines.

„Norime atkreipti visuomenės ir kultūros specialistų dėmesį į tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldą, kuris yra išlikęs dvarų sodybose prie Vilniaus ir puikiai atspindi pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto kūrybos principus, yra unikalus“, – apie plenerą, savitą paveldo išsaugojimo akciją, kalbėjo E. F. André klubo valdybos pirmininkė Vaiva Deveikienė.

E.F. Andre klubas buvo įkurtas prieš ketverius metus, jis subūrė įvairių profesijų žmones – architektus, kultūros darbuotojus, verslininkus, menininkus. Klubo nariai rengia pokalbius, susitikimus, akcijas, kuriuose skatinama žymaus prancūzų architekto kūrybos pažinimas, gilinamasi į paveldo išsaugojimo problemas. Toks pat klubas veikia Prancūzijoje, kuriam vadovauja E.F.Andre provaikaitė Florence Andre, nesyk aplankiusi Lietuvą ir savo prosenelio kurtus parkus. Po vieno jos ir klubo narių vizito į mūsų šalį V.Deveikienė įkūrė tokį klubą ir Lietuvoje. Florence taip pamilo Lietuvą, kad savo prosenelio kurtame Palngos parke prieš kelis metus atšoko savo vestuves.

Lentvario parkas – lyg šiukšlynas

Plenere kūrė per dešimt dailininkų ir fotografų. Jie savitai įamžino dvarų rūmus, jų aplinką ir parkus. Daugelis nupieštų ir nufotografuotų vietų stebino netikėtomis autorių įžvalgomis. Tačiau menininkai ne tik kūrė – labiausiai apleistame Lentvario parke jie surengė talką ir surinko milžiniško dydžio krūvas šiukšlių. Šį parką valdo keli šeimininkai, tačiau jis katastrofiškai nyksta. Parko teritorijoje yra privatizuoti keli ūkiniai pastatai, tačiau jie apleisti ir neprižiūrimi. Vienas įspūdingiausių dvaro pastatų – skulptūromis puošta buvusi grafo Vladislavo Tiškevičiaus kavinė „Rivjera“ – dabar yra žinoma valkatų sambūrių vieta ir greitai virs tik statybos atliekų laužu.

Nemaža parko dalis priklauso Lentvario seniūnijai, tačiau ši neturi lėšų jį tinkamai sutvarkyti. Todėl kasmet vis labiau irsta kalnų peizažą atkartojantys kriokliai ir akmenų grotos, vis tankiau apsitraukdamos brūzgynais. Lentvario parkas – didžiausias galvos skausmas paveldosaugininkams. Ką nors pakeisti iš esmės sunku, kol parko statusas bus toks kaip ligi šiol – tiesiog dalis miesto teritorijos, kuriai prižiūrėti nėra pinigų.

Fotografijose, piešiniuose, tapybos darbuose E. F. André parkai atsiskleidė daugybe netikėtų rakursų – jie nepaliauja stebinti. Plenere labai nuoširdžiai dirbo skirtingo braižo įdomūs menininkai: Viktoras Binkis, Viktorija Daniliauskaitė, Vytautas Šatas, Raisa Kobecka, Ričardas Šileika, Vaida Kunigėlytė, Gintautas Trimakas, svečias iš Lenkijos Ireneušas Polanovskis bei kiti.

Užutrakyje laukiama permainų

„Užutrakis traukia žmones. Jį lanko, bet nebeniokoja. Parko pakraščiuose jau nebesutiksi siautėjančių kompanijų. Ne veltui dirbome dešimtmetį, kad pasikeistų ne tik parko vaizdas, bet ir jo lankytojų elgesys, požiūris į paveldo vertybes“, – tvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.

Menininkų darbai – dar viena paveldo išsaugojimo akcija. Kaip ir antrus metus šią vasarą vykstantis ir dešimt metų vyksiantis kamerinės muzikos koncertų ciklas „Užutrakio vakarai“.

„Tikimės plenero darbus eksponuoti ir Vilniuje. Kas žino, galbūt pavyks juos nuvežti ir į E. F. André gimtinę – Prancūziją“, – vylėsi E. F. André klubo valdybos pirmininkė V. Deveikienė.

Jau kitąmet Užutrakio dvaro sodyba lankytojus sutiks pastebimai pasikeitusi. Dvarui atgaivinti yra skirta apie 10 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Ji bus panaudota rūmams restauruoti bei atkurti sovietmečiu barbariškai sunaikintas skulptūras, kurių originalai saugomi Luvre, sutvarkyti parterį, atstatyti šalia baliustrados stovėjusius ir per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautus paviljonus.

Prie parko atgaivinimo ketina prisidėti ir E. F. André klubas. Kitąmet ketinama surengti plenerą kraštovaizdžio architektams – jie savo idėjas irgi galės pritaikyti naujam gyvenimui kylančiam Užutrakio dvarui.