Močiutė auka
Visas močiutės aukos gyvenimas - anūkai. Ji meta darbą, atsisako asmeninio gyvenimo, nebendrauja su draugais. Jos interesų ratas baigiasi augančios kartos auklėjimu bei buitiniais rūpesčiais, kurie kartais jau ir ne pagal jos jėgas. Su tokia močiute dažnai susitinkame kieme. Sunkiai šnopuodama ji tempia didžiulius krepšius iš parduotuvės. „Mieloji, - klausiame, - ar jau nėr kam ir į parduotuvę nueiti?" „Kas gi, jei ne aš? - sunkiai nuleidžia krepšius ant žemės. - Dieną vaikai dirba, vakare -ilsisi. Namai ant mano vienos pečių. Ir vaikaičiai, ir ūkis. Svarbiausia, - karčiai priduria, - kad nors „ačiū" pasakytų. Nesulauksi".
Ir vėl už savo krepšių. Močiutės aukos vidinis konfliktas - nuolatinis dėkingumo ieškojimas. Laisva valia užsivertusi ant savo pečių ne pagal išgales sunkius įsipareigojimus ir matydama, kad jėgų nebepakanka, ji kaltina savo vaikus nejautrumu. Bet jei iš tokios močiutės atimtum namų rūpesčius, jos gyvenimas netektų prasmės. Tai jausdama močiutė nesąmoningai stengiasi sustiprinti savo pozicijas.
Kaip? Ogi pačiu paprasčiausiu būdu: anūkų sąskaita. Kuo ilgiau jie bus maži, tuo ilgiau bus reikalinga jos pagalba! Ir močiutė iš visų jėgų stengiasi, kad jie kuo ilgiau nuo jos priklausytų: maitina, rengia, gąsdina visomis supančio pasaulio baisenybėmis. Tokios močiutės klasta labai paranki ir tėvams, nes visus vaikų auklėjimo vargus galima užkrauti jai. Tiesa, vaikai dažnai tampa dirglūs, suirzę, verkia ir zyzia, norėdami atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau suaugusieji nesupranta, kad nepataisius padėties vaikai patys užpildys atsiradusį meilės trūkumą - labiau mylės save nei kitus.
Kaip pasiekti harmonijos?
• Dažniau sakyti, kaip jūs mylite ir vertinate savo močiutę ir kokia neįkainojama jos pagalba (iš tikrųjų juk taip ir yra!).
• Nebandykite močiutės kantrybės - nekraukite visų darbų ant jos pečių. Kartą per savaitę duokite jai laisvą dieną - te randa sau kokį kitą užsiėmimą.
• Pagaliau močiutės energiją ir jėgas galima nukreipti kita linkme - į sodą ar daržą, tuomet ir anūkai nebebus jos vienintelė gyvenimo prasmė.
Močiutė varžovė
Tokios močiutės trykšta energija. Tai dar jauna moteris, kuri dirba, turi draugų, pomėgių. Ji mėgsta vadovauti ir nepastebėdama, kad jos vaikai jau suaugę, kaip ir anksčiau pamokslauja ir kišasi į jų asmeninį gyvenimą, varžosi su tėvais auklėjant vaiką. Ji niekuomet nesiskundžia, tačiau nuolat verčia savo vaikus jaustis kaltus.
„Aš geriausia jūsų vaiko motina" - tokia jos vidinio konflikto esmė. Visus vaikaičių laimėjimus ji priskiria sau, o nesėkmes - tėvams. Stengdamasi išsikovoti vaiko meilę močiutė dažnai sudaro sąjungą su vaiku prieš tėvus.
„Tėti, ar galiu pasiimti pyragaitį?" - klausia sūnus. Tėvas, neatplėšdamas akių nuo laikraščio, linkteli. Vaikas atsidaro šaldytuvą, bet štai į virtuvę įeina mama: „Kas tau leido prieš pietus valgyti pyragaitį?!" Tuo pačiu metu pasirodo ir močiutė.
„Kokie pikti tėvai! Užkankino mano berniuką. Eime, mano zuikuti, pasivaikščioti, nupirksiu aš tau pyragaičių..."
Paprastai močiutės varžovės yra švelnios ir rūpestingos, o tėvai - griežti. Išsikovoti vaiko meilę bet kokia kaina - ne pats geriausias auklėjimo metodas. Sutramdyti tokio tipo močiutę sunkiau nei močiutę auką, nes ji įpratusi vadovauti. Tačiau ir šį nepajudinamą šeimos autoritetą galima padaryti nekenksmingą.
Kaip pasiekti harmonijos?
• Pirmiausia nesipykite prie vaiko. Nesutariančioje šeimoje vaikas, mylintis visus suaugusiuosius, tampa nervingas, dažnai net agresyvus.
• Nesiginčykite su močiute, vis vien nenuginčysite, o vaikas greitai nesutarimus panaudos saviems interesams (mama neleido į kiemą - eisiu pas tėtį; nepavyko susitarti su tėčiu - yra gelbėtoja močiutė, su kuria visad galima susitarti).
• Ir galų gale pradėkite palaipsniui - ramiai, bet tvirtai - pažindinti močiutę su savo pedagoginėmis pažiūromis. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Nepabudusi močiutė
Tokia močiutė stebina aplinkinius savo abejingumu vaikaičiams. Ji vadovaujasi tokiu principu: „Patys įsitaisėte - patys ir auklėkite", nors dažnai tvirtina negalinti gyventi be JŪSŲ mažylio. Kartą jums pavyko prisiprašyti, kad močiutė vakare išleistų jus į svečius. Tačiau po toji ištisus du mėnesius kasdien bet kokia proga stengėsi priminti jums, kokia ji didvyrė, vis reikalavo ja žavėtis ir mokėti pagal nuopelnus. Jei į situaciją žiūrėtum rimtai, tai jau trečią dieną ir išprotėtum.
Kaip pasiekti harmonijos?
• Išlaikyti rimtį ir pačiam prisitaikyti.
• Šio tipo močiutės instinktas dar nepažadintas (o gal niekada neprabus?)
• Galima pabandyti pažadinti jį. Jei pats mažylis netraukia močiutės, teks suvirpinti kitas jos sielos stygas. Žinodami, kad ji trokšta žygdarbių, stenkitės pabrėžti, kad kiekvienas jos apsilankymas ir yra žygdarbis.
• įtikinkite močiutę, kad jūs net neįsivaizduojate, kaip gyventumėte bejos pagalbos. Ir galbūt ateis metas, kai ji atvažiuos pas jus ne tam, kad patenkintų savo ambicijas, o iš meilės mažam žmogučiui.
Vienybėje jėga
Nesutarimai nebūtinai turi sukelti konfliktus. Nutarę vaiką palikti su močiute, iš anksto pasiruoškite šiai situacijai. Štai keletas praktinių patarimų.
• Jei norite, kad močiutė būtų jūsų sąjungininkė, pirmiausia nutraukite visus karo veiksmus. Net jei jums atrodo, kad ji pasielgė neteisingai, apsimeskite, kad nieko neįvyko.
• Papasakokite - tik ramiai - apie savo auklėjimo principus ir paprašykite, kad močiutė pritartų jūsų nuomonei. Pasistenkite jai paaiškinti, kad močiutė, žinoma, turi balso teisę, tačiau tik patariamąją. Atsakomybė už vaiką tenka tėvams, todėl ir jų žodis galutinis.
• Kai tik močiutė praveria burną, kad vėl ką nors patartų, neverta staiga pasišiaušti ir pradėti gintis. Galų gale juk artimieji nekalti, kad jų pažiūros pasenusios ir nesutampa su jūsiškėmis. Geriau jau ją įtikinkite, kad labai branginate jos patarimus.
• Visos močiutės lepina anūkus. Susitaikykite su tuo. Ir leiskite vaikui pas močiutę pasmaguriauti saldainiu ar ilgiau pažiūrėti televizorių. Mažyliui tai bus šventė, o ir močiutė nesiblaškys tarp noro palepinti anūkėlį ir baimės pažeisti jūsų draudimus.
• Ne taip jau dažnai reikia močiutei, kad jūs pritartumėte jos pažiūroms vaiko auklėjimo klausimu. Paprasčiausiai jai reikalingas dėmesys ir pagarba. Senstelėję žmonės, kad ir kaip stengtųsi atrodyti žvalūs, vis vien jaučia, kad silpsta, ir nesąmoningai ieško mūsų paramos. Pabandykite apkabinti ir pabučiuoti močiutę, kuri, žiūrėk, tuoj tuoj įsižeis, ir pamatysite, kaip nušvis jos veidas.
