Ne vien reprodukcinė funkcija
“Seniai užmiršti laikai, kai buvo manoma, jog viskas, kas vyksta tarp moters ir vyro, lemta Dievo ir niekam į tai kištis nevalia. Tačiau medicinos ir biochemijos mokslo naujovės leido giliau pažvelgti į šią sritį bei įgalino spręsti daugelį problemų, kurios iškyla poroms”, - teigia gydytojas urologas Robertas Adomaitis.
Jo pastebėjimu, šių problemų viešą svarstymą ilgai ribojo bažnytinė moralė, kuri seksualinius santykius suvokė tik kaip reprodukciją, o kūniški poreikiai buvo ignoruojami. Ilgai ir visuomenėje vyravo nuomonė, kad seksualiniai santykiai nėra socialinio žmogaus gyvenimo dalis, nesuvokta, kad jie veikia bendrą žmogaus sveikatą.
Pasak gydytojo, viskas sparčiai ėmė keistis tik apie 1960 metus, kai atsirado kontracepcija. Tai sudarė prielaidas lytinius santykius atskirti nuo reprodukcinės funkcijos ir davė pradžią seksualinei revoliucijai, kuri pasireiškė tuo, kad laisvi intymūs santykiai buvo suvokiami kaip protesto forma. Šia tema beveik nebeliko tabu ir masinės informacijos priemonėse.
Didelį postūmį seksualinės medicinos raidai davė 1992 metais atsitiktinai atrastas vaistas potencijai gerinti “Viagra”. Jis paskatino šiai problemai daugiau dėmesio skirti ir medikus, ir visuomenę. Nepaisant to, iki šiol gydytojams seksualinės medicinos srityje dar labai trūksta žinių. Jų nepakanka ir visuomenei.
Reikia suvienyti jėgas
“Seksualinės sveikatos problemos sprendžiamos visame pasaulyje jau seniai”, - akcentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos docentas Henrikas Ramonas. Tai daroma ir Lietuvoje, dar nuo prieškario, kuomet mūsų šalies medikai žinojo ir bandė taikyti visas tuo metu Europoje buvusias populiarias šios srities idėjas.
Erekcijos sutrikimų gydymas rimčiau pradėtas pokario laikotarpiu. Per tą laiką keitėsi gydymo būdas, medikamentai, atsirado naujos diagnostinės ir terapijos galimybės. Daugėja specialistų, kurie gilinasi į šią sritį. Pradėta seksopatologiją dėstyti studentams medikams. Tačiau dar yra daug nepadarytų darbų, neišspręstų klausimų.
Seksualinė medicina labai išskaidyta, atskirų sričių medikai sprendžia pavienes problemas. Pavyzdžiui, kardiologai svarsto, kada galimi seksualiniai santykiai po infarkto. Urologai bando padėti ligoniams susigrąžinti lytinę funkciją po radikalių chirurginių operacijų. Nemažai dirbama atstatant neįgalių žmonių lytinę funkciją, su dializuojamais ligoniais, kuriems kyla tokių problemų.
Neveikia pagalbos sistema
Pasak docento, lietuvius kamuoja tokie patys seksualinės sveikatos sutrikimai, kaip ir kitų šalių gyventojų. Vyrus dažniausiai vargina erekcijos sutrikimai, sėklos ištekėjimas, moteris, ypač vyresniojo amžiaus - seksualinio pasitenkinimo problemos. Dažnai lytinė funkcija sutrinka po operacijų, traumų, vartojant kai kuriuos vaistus. Su seksualine sveikata susiję negalavimai vargina ir jaunus, ir vyresnio amžiaus žmones.
Vyrams lytinė funkcija sutrinka dėl persirgtų ligų, įgimtų ydų, tai trukdo vaisingumui. Tokiais atvejais atliekamos plastinės koreguojančios lytinių organų operacijos. Jų Santariškių klinikose atliekama kasmet po 30 ir daugiau.
Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, dar nesukurta visa sistema, kad žmogus, turintis seksualinių problemų, gautų kvalifikuotą pagalbą. Nors mūsų šalyje yra nemažai specialistų, kurie dirba šioje srityje, kiti medikai ne visuomet žino, kuris iš jų kokių sutrikimų gydyme specializuojasi. Dėl to kai kuriems ligoniams tenka ilgokai paklaidžioti, kol gauna reikiamas paslaugas.
“Aš jau kelerius metus domiuosi seksualine medicina, esu baigusi ne vienus kursus, tačiau dažnai negaliu padėti savo pacientėms, kurios skundžiasi seksualiniais sutrikimais, nes nelabai aišku, pas ką jas nukreipti, kuris specialistas gali padėti, nes seksualinė medicina labai išskaidyta į vyrų ir moterų”, - skundžiasi gydytoja ginekologė Vilma Vasjanova.
Trūksta kvalifikuotų specialistų
Pasak H.Ramono, vienas iš Lietuvos seksualinės medicinos draugijos uždavinių yra suburti šia problematika besidominčių ir šioje srityje dirbančių gydytojų branduolį. Taip pat rūpintis, kad atsirastų jų mokymo bazė, kur jie galėtų tobulintis, geriau įvaldyti įgūdžius.
Taip pat ji rengtų informacinę medžiagą bendrosios praktikos gydytojams, kad jie žinotų, kur nukreipti ligonį kokiu atveju. Reikia inicijuoti ir kai kurių įstatymų pataisas, nes juose yra įvairių apribojimų, kurie trukdo medikams suteikti pagalbą kai kuriais atvejais.
Neseniai iš Čekijoje vykusio seksualinės medicinos kongreso grįžusi V.Vasjanova pasakojo, kad ir kitose Europos šalyse nėra vieningos sistemos, kuri reglamentuotų seksologų sertifikavimą. Ją dar tik bandoma kurti.
Tuo tarpu atlikti tyrimai parodė, kad net 30 proc. šia veikla užsiimančių asmenų neturi medicininio išsilavinimo. Jos imasi šeimos planavimo specialistai, įvairūs konsultantai. Daugiau nei pusė iš jų neturi specialių žinių, todėl gali ne padėti, o pakenkti.
Nėra duomenų, kiek gyventojų Lietuvoje turi vienokių ar kitokių seksualinės sveikatos sutrikimų. Kitose šalyse apie 20 - 30 proc. moterų kenčia nuo anorgazmijos. Vyrus vargina erekcijos sutrikimai. Todėl asociacija galėtų inicijuoti, kad būtų atlikti epidemiologiniai tyrimai, galintys atskleisti problemos mastą.
Sieks šviesti visuomenę
Ne mažiau svarbu šviesti visuomenę. Kai kurie žmonės, patiriantys seksualinius sutrikimus, net neieško pagalbos, su bėda susitaiko, tuo tarpu medicinos mokslas, jo pasiekimai gali padėti ją įveikti. Tereikia šia galimybe naudotis. Tačiau tam turime turėti gerai veikiančią šios pagalbos sistemą, kuri nukreiptų ligonį ten, kur jis gali ją gauti.
H.Ramonas tikina, kad šioje srityje visuomenėje vyrauja daug mitų. Dar daug žmonių nesirūpina nei savo, nei savo partnerių seksualine sveikata, nesuvokia, kad ji yra bendros žmogaus sveikatos dalis, ir, nors turi problemų, į jas numoja ranka.
Daugelis vis dar gėdijasi apie tai kalbėti su medikais. Kai kurie docento pacientai tik trečio ar ketvirto vizito metu išdrįsta prabilti apie tai, kas iš tikrųjų juos jaudina.
Yra ir kitas kraštutinumas - kai kurie žmonės pernelyg sureikšmina šią savo sveikatos sritį. Jiems neįtinka lytinių organų dydis, forma ir panašiai. Yra tokių, kurie įsivaizduoja, kad juos vargina seksualiniai ir lytiniai sutrikimai, nors su liga tai neturi nieko bendro, jie yra visiškai sveiki. Specialisto užduotis yra jiems tai profesionaliai paaiškinti.
Aišku, jei žmogus užsispiria, kad jam, pavyzdžiui, reikia patobulinti varpą, o moteriai norisi pragražinti lytinius organus - tokią operaciją jiems medikai gali padaryti, tik reikės patiems susimokėti, jei tai nėra anomalija, dėl kurios kenčia žmogaus sveikata, jei ji nepripažįstama liga. Pasak H.Ramono, atskirti ligą nuo įgeidžio medikams nesunku.
