Deklaracijoje onkologai prašo vyriausybių remti ir adekvačiai finansuoti vėžio kontrolės programas, daugiašalius vėžio centrus ir atitinkamas pagalbos onkologiniams ligoniams programas, "kaip ir tikisi iš savo narių Europos Sąjunga".

Dokumente vyriausybės raginamos įdiegti ES standartus ruošiant, keliant kvalifikaciją ir akredituojant onkologus chirurgus, radioterapeutus bei chemoterapeutus, pripažinti klinikinę onkologiją kaip atskirą medicinos specialybę.

Deklaracijoje sakoma, kad Baltijos šalyse sergamumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų yra aukštas ir nemažėja, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams nėra pakankamai prieinami šiuolaikiški vėžio profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir slaugos metodai.

Onkologai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdomos sveikatos sistemos reformos ar siūlomi pokyčiai gali lemti blogesnės kokybės pagalbą onkologiniams ligoniams ir daugiau mirčių nuo vėžio, nes šios reformos keičia onkologinės pagalbos sistemas.

"Jei situacija negerės, mūsų šalyse neišvengiamai daugės mirčių nuo piktybinių navikų", - sakoma Baltijos šalių onkologų deklaracijoje. Tris dienas trukusiame kongrese vėžio ligas gydantys Baltijos šalių specialistai diskutavo apie naujausius vėžio gydymo metodus, keitėsi moksline ir praktine patirtimi bei pristatė naujausius savo šalių onkologijos pasiekimus bei problemas.

Apžvelgdamas onkologijos situaciją Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto direktorius profesorius Konstantinas Valuckas kongrese sakė, kad per 1990-2001 metus vėžio atvejų Lietuvoje kasmet daugėjo. Per minėtą laikotarpį sergamumas padidėjo 55 proc., mirčių nuo vėžio skaičius išaugo 22,8 proc.

Pasak jo, 2001 metais Lietuvoje išaiškinta 14 tūkst. naujų vėžio susirgimų, iš kurių tik 40 proc. nustatyti ankstyvose stadijose, kuomet gydymas yra efektyviausias. Iš viso pernai medikai stebėjo net 62 tūkst. vėžiu sergančius pacientus Lietuvoje, kas sudaro 1,8 proc. gyventojų.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykęs kongresas buvo pirmą kartą surengtas Lietuvoje. Kongreso organizatorių duomenimis, jame dalyvavo apie 550 vėžį gydančių gydytojų, mokslininkų, slaugytojų bei kitų sričių specialistų. Pirmasis kongresas vyko 1994 metais Taline, antrasis - 1998 metais Rygoje.