Klystu? Romaną galima vadinti prieskoniu, atgaiva, suteikiančia kitokį poskonį pagrindiniam patiekalui – santuokai. Tačiau palyginkime – vien druska ir pipirais nemisi, o štai vien mėsa gali būti gyvas, net jei ji prėska kartais būna.
Beje, tie prieskoniai – tai ne tai, ko reikia ieškoti už šeimos ribų ir dar - su kitu žmogumi. Esu įsitikinusi, jog pagrindinį patiekalą galima gardinti dviese – suprantant, išklausant, įsiklausant ir netgi pasiduodant avantiūrai.
Žinoma, mums, moterims paprasta taip manyti: dažnai tikime tuo, kuo norime tikėti. Tai gelbsti daugelį santuokų.
Todėl šįkart – apie tai, kuo vertingesnis seksas šeimoje, o ne už jos ribų. Kitaip tariant, kokie sekso ilgametėje santuokoje (ar partnerystėje) privalumai.
P.S. Tai tik vienos moters pozicija, kuri gali nesutapti su kitų moterų nuomone.
Emocinis artumas. Tai, be jokios abejonės, labai didelis turtas. Susitikote, pamilote vienas kitą, sukūrėte šeimą. Kasdien stebėjote ir matėte savo žmogų, kaip jis brendo, tobulėjo, mokėsi, kaip jis prisitaikė prie jūsų, gal net ir kažko atsisakė vardan šeimos, vardan karjeros. Sprendimus darėte abu ir ėjote kompromisų keliu – kad būtų gerai ir kiekvienam, ir šeimai.
Tai nėra taip paprasta sukurti, užmezgus romaną. Tokiam artumui reikia laiko, reikia pažinti žmogų įvairiose situacijose. Romantiškame ryšyje labiau iškyla kūniška trauka, aistra, geismas, netikėtumas, nenuspėjamumas, jaudulys. Tačiau visai tai būta laikina. Kai pasimatymai tampa suplanuoti, kai žinai, kad turi tik nugriebtas valandas, tai jau nebepavadinsi netikėtumu, staigmena. Tampa ta pati rutina: kada ir kiek laiko? Poreikiai auga, kažkas kažko ima netenkinti, norima daugiau. Norima pagarbos, to paties emocinio artumo, matymosi kuo dažniau. Žodžiu, lieka arba išpildyti tas sąlygas, arba ieškoti kito aistros objekto. Gero, su meile pagaminto patiekalo greito maisto restorane tikėtis neverta.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kodėl geros moterys dažnai yra vienišos?
12 dalykų, kuriuos moteriai patartina išmėginti sekse
Paimk mane be SEKSO, arba Ko nori moterys
Ką daryti, kad vyras tavęs nepamirštų
Santuoka - siekiamybė. Vyras ir moteris santuokoje auga, tobulėja. Jie kartu, nes jie vienas kitam įdomūs, jiems gera būti drauge, nepaisant visų santuokos krizių bei asmeninių išgyvenimų. Sakysite, jei gera, tai kurių velnių tada reikia eiti į kairę? Bet žmonės eina. Gerai, bet eina: arba bėga nuo priekaištų, problemų, arba ieško kitokio sekso, arba nori jaustis įvertinti, pajusti, kaip kitas žmogus jį dievina, žavisi, vertina. Kiekvienas turi savų priežasčių, kokius poreikius tenkina, išduodami partnerį ir santuoką.
Tačiau jei turi romaną nuošalyje, vis tiek nesiskiria. Ir ne vien dėl komforto, saugumo, sukurtos materialios gerovės bei vaikų. Šeimai yra keliami tauresni reikalavimai. Ji – siekiamybė ir vertybė, tam tikra padėtis visuomenėje, kokybiško ir harmoningo buvimo forma. Skaudžiau, kai išyra santuoka, o ne kai nutrūksta romanas. Kodėl? Nes su šeima sieja daugiau sąsajų, nes yra atsakomybė ir įsipareigojimai. Šeima veikia asmenybės augimą, užtikrina ilgesnę gyvenimo trukmę ir geresnę psichinę bei kūno sveikatą, ugdo gebėjimą spręsti problemas, ieškoti kompromisų bei sugyventi su kitu žmogumi. Todėl dažnai trumpalaikiai romanai yra vertinami kaip slydimas paviršiumi, nesugebėjimas įsipareigoti, kaip nerimto ir nebrandaus žmogaus gyvenimo būdas. Tad pagalvokite: kam savo noru atsisakyti kokybės ir pasinerti į kiekybę?
Įpročiai. Ji mėgsta ilgiau pamiegoti, o jei trūksta miego, nuolat bamba. Kai jis pavargęs grįžta iš darbo, nekalba, o tik maigo televizoriaus pultelį. Ji vaikšto po namus savaitgaliais pusnuogė ir dantis valo tik po valgio, jis savo laiką planuoja taip, kad valandą pabėgiotų lauke su šunimi. Jie vienas kitą puikiai pažįsta, žino menkiausius įpročius. Jie taip prisitaikę ir susiderinę, jog veikia kaip sureguliuoto laikrodžio mechanizmas. Kaip žavu, kai po drauge nugyventų dešimties metų dar randate, kas jus partneryje nustebina. Kaip tampa svarbu ir brangu pažinti žmogų taip giliai, kad dar labiau palengvintum jo gyvenimą ir netrukdytum tobulėti, augti, siekti savo svajonių.
Didelė laimė būti kito asmens sėkmės liudininku, dalyvauti vyksme, jo augimo procese. Ne veltui sakoma: jei vyras daug pasiekė gyvenime, tai ir moters nuopelnas. Tai ji sudarė sąlygas to pasiekti. O jei graži, darni šeima, puikiai išauklėti vaikai, tai moters, kuriai teko didžiausias krūvis, nuopelnas. Pagirti ir įvertinti vienas kitą, suprasti, dėl ko tai darė, yra labai svarbu.
Tie įpročiai svarbūs intymiems santykiams, nes galime geriau suprasti savo žmogų. Užmegztuose romanuose nespėja žmonės atsiskleisti taip, kad kitas juos pažintų ir suprastų. Artimi, bet iš kitos pusės svetimi. Nėra poreikio taikytis, nes nesieja įsipareigojimai ir atsakomybė, o tik kūniškas ryšys. Parodoma tik dalis gyvenimo, tik viena dėlionės detalė. Abu apsigauna, nes viso asmenybės portreto nemato: nei kasdienių problemų sprendimo, nei nepasitenkinimo, nei elgesio. Nugriebiama tik grietinėlė nuo pyrago, pateikiamas kitam (ir tas kitas „suvalgo“) iškreiptas vaizdas. Didelė dalis asmenybės lieka neatskleista, o iš esmės norima, kas kitas priimtų jus tokį, koks esate - su visomis natūraliomis emocijomis. O tam reikia laiko, emocinio ryšio. Romanai tokių sąlygų nesukuria.
Estetinis vaizdas. Ilgalaikiuose santykiuose vyras ir moteris vienas prie kito pripranta. Sukurtas ryšys gimdo harmoniją, komfortišką buvimą, kai kiekvienas gerai jaučiasi būdamas savimi. Kai svarbiau tampa pats ryšys, o ne išorė. Su šilko suknele prie viryklės nestovima ir su smokingu nekeičiamos sauskelnės vaikui. (Beje, dėmesio verta viena smulkmena – kai tas patogumas tampa nepagarba sau ir partneriui, kai naminė apranga tokia, kad būtų nesmagu duris kaimynui atidaryti (tikrai ne prisegamas kojines turimos galvoje).
Su savo žmogumi nori jaustis savimi, neapsimetinėti ir nekurti spektaklio (o tokie dažnai būna pasimatymai romano metu). Tai ir yra visavertis buvimas. Būtent tokį pagimdo ilgalaikis ryšys - žmonės žino, kad juos drauge laiko ne jos ilgos blakstienos ir ne jo pilvo preso pagalvėlės. Net nenudepiliuotos kojos ar patinęs veidas netrukdo pasimylėti. Todėl ilgalaikio ryšio pranašumas ir vėl čia yra gana ryškus.
Seksas. Jūs abu vienas kitą pažįstate, žinote erogenines zonas, kas jaudina, kokios pozos suteikia didžiausią malonumą ir net koks elgesys paveikia, kad tas seksas įvyktų. Su savo ilgamečiu partneriu jūs labiau atsipalaidavę, greičiau susijaudinate, orgazmas būna beveik visuomet ir jis gana stiprus.
Romantiškas nuotykis jaudina trumpai ir veikia visai kiti dirgikliai: nežinomybė, pasimatymo laukimas, žinojimas, kad pasimylėsite. Ilgainiui tai tampa tokia pati rutina (o nuo jos ir bėgote), kaip ir šeimoje, ir atrodo, kad aistra, geismas dingo, nebeveikia. Seksas tampa suplanuota prievole. O jeigu dar prasideda reikalavimai, priekaištai...Tuo tarpu santuokoje esate abu išmyluoti kaip šuniukai, galintys džiaugtis vienas kito artumu, kada tik užsigeidžiate. Jūs mėgaujatės seksu, nes žinote, kas ir kaip – kaip tikri profesionalai, kai nereikia niekam nieko įrodyti!
Dar vienas niuansas – su tais nuotykiais vyrui ir pavyksta, jis jaučiasi pajėgus, erekcija visada garantuota. Kodėl? Nes moteris svetima, ne sava. Su ja niekas nesieja – nei nepamokėtos sąskaitos, nei vaikų ligos. Jos orgazmas ne tiek ir rūpi – svarbu, ką jis gaus iš jos. O štai sava moteris yra svarbesnė – jos jausmai, jos poreikiai, jos pasitenkinimas. Ir ne visada viskas einasi sklandžiai. Tačiau iš mylinčios žmonos ateina supratimas ir palaikymas, o štai meilužei skiriamas tik poreikių patenkinimas. Falas linksta link meilužės, o širdis – link žmonos. Mums, moterims, dažnai sunku suvokti, kad vyras gali mylėti vieną, o būti su kita.
Todėl kartais laimi jos, kurios atleidžia vyrui neištikimybę – klaidą - ir grąžina vyrą, nukreipia jį prie tikrų vertybių.
Sveikata. Seksas su pastoviu, ilgamečiu partneriu yra ir dvasios, ir kūno sveikatai svarbus veiksnys. Tai kaip atostogos pamėgtoje vietoje. Visų veiksnių - bendri išgyvenimai, atradimai, sielų artumas, dalinimasis, saugumas ir kt. - palankiai veikia mūsų savijautą.
Atvirumas. Itin svarbus dalykas poroje - kalbėtis. Romanas dažnai ne pokalbiams ir atvirumui skirtas, o kūno poreikiams patenkinti. Kai nepasidalinate, nutylite, sąmoningai nuslepiate, neužsimezga emocinis ryšys, negimsta supratimas ir komforto jausmas. Paradoksas: būni su žmogumi, tačiau negali visaverčiai viskuo dalintis, yra apibrėžtos ribos.
O ilgalaikiai santykiai suteikia komfortą dalintis geromis ir blogomis naujienomis. Šeima – ramybė, prieglobstis, saugumas, užuovėja.
Ydos. Kaip ir įpročiai, ilgainiui mylimo žmogaus ydos ir silpnybės tampa mielos ir netgi suteikia nusistovėjusiam gyvenimui spalvų. Galima pasišaipyti, pasijuokti, ir niekas dėl to nebus atstumtas, pasmerktas. Tai vėlgi veda prie santykių komforto, prie gero jausmo, kai nereikia kvaršinti galvos, kad kažkam nepatiks, jog mėgsti valgyti karštus sumuštinus lovoje.
Tuo tarpu prieš meilužį/meilužę stengiatės būti tobuli, nerodyti savo silpnybių, pateikiate blizgiąją savo gyvenimo pusę.
Drauge praleistas laikas – vertybė. Užgyvenote drauge ne tik turtą, vaikus, bet ir bendrus prisiminimus, akimirkas. Tie patyrimai jus abu subrandino, dėl jų esate tokie, kokie esate. Kai turite pagrindą, galite lengviau improvizuoti.
Tarkim, pamatote parodoje nutapytą kvadratą ir sakote: „Ir aš taip galiu. Koks čia genialumas?“. Palaukit, mielieji. Tas dailininkas turėjo pripiešti eskizų, rozečių, nutapyti nuogų žmonių portretų, peizažų ir natiurmortų, kad sukurtų tai, kas priverstų patikėti paprastumu ir lengvumu. Jei nematyti darbe kančios ir sugaišto laiko, o yra efektas „O, ir aš taip padaryčiau!“, tai yra labai didelė kūrėjo sėkmė. Tas lengvumas ir yra genialumo pavyzdys.
Kai klausotės pianisto ir girdite tik virtuozišką atlikimą, jūs nežinote, kiek jis praleido valandų, bebėgiodamas klavišais, kiek buvo monotonijos ir „atidirbimo“. Lygiai taip pat ir balerinos lengvumas šuolyje yra tik galutinis sunkaus darbo rezultatas.
Todėl kai matote porą, kuri bendrauja, tarsi būtų vienas kitam sutverti, tarsi grotų lyg du gerai suderinti instrumentai, tai ne kas kita, kaip sunkaus ir atkaklaus darbo pavyzdys. Kiti nemato, tik žavisi, mano, kad jiems viskas pavyksta lengvai, savaime, tačiau jūs matote meno kūrinį – dviejų žmonių užaugintą, subrandintą ryšį. Ir jei bandysite kokia paskubom išspausta sunka pakeisti tą brandų gėrimą, tai ir bus tik surogatas.
Mylėkite ir būkite mylimi.
Kitą savaitgalį - apie šiuolaikinę šeimos sampratą: ar šeima tebėra vertybė?