Gruodžio pradžioje Kinija išbraukė Lietuvą iš savo mutinės sistemų, taip apribodama bet kokių lietuviškų prekių importą. Praėjusią savaitę mūsų šalis grįžo į Azijos milžinės muitinės sistemas, bet kiek ilgai tai truks, niekas pasakyti negali. Be to, pasigirsta pranešimų, kad Kinija ima riboti ir kai kurių prekių, skirtų Lietuvos įmonėms, eksportą.
Siuntų gabenimo sprendimus tiek privatiems, tiek verslo klientams teikiančios platformos „Siųsk24“ vadovas Egidijus Breikštas Delfi sako, kad situacija šiuo metu keičiasi vos ne kiekvieną dieną, o neaiškumo yra labai daug. Visgi, nepaisant kinų kaišiojamų pagalių, lietuviško verslo ratai vis tiek sukasi.
„Didžioji dalis verslų dabar viską veža per kitas šalis – Lenkiją ar Vokietiją. Lietuva vis tiek yra apeinama, vengiant galimų problemų. Ir kai sako, kad Lietuvos eksportas į Kiniją sudaro apie 0,5 proc., tai nėra visai tiesa, nes dalis prekių keliauja per kitas valstybes“, – teigia E. Breikštas.
Pasak jo, nepaisant trikdžių Lietuvos verslas vis tiek siekia dirbti su Kinijos rinka, nes ji yra didelė, sparčiai auganti ir įdomi.
„Kinai Europoje turi atsidarę didelius logistikos centrus. Ir jei anksčiau dažniau į juos važiuodavo visokios prekės iš Kinijos, įvairūs niekniekiai, kuriuos perkame „Aliexpress“ ir panašiai, tai dabar kryptis apsisuka ir vis daugiau produkcijos keliauja iš Europos į Kiniją. Pirmiausia, tai įvairios prabangos prekės. Lietuviai to iki galo dar neatrado, bet dar treji ar ketveri metai ir Kinija bus tokia pati patraukli kaip Jungtinės Valstijos ar kitos Vakarų rinkos“, – kalba „Siųsk24” vadovas.
Jis pasakoja, kad mažesnius Lietuvos verslus Kinijos rūstybė palietė mažiau nei didžiuosius eksportuotojus, tačiau tie „Siųsk24“ klientai, kurie iš Kinijos siunčiasi įvairias prekes ar jų komponentus, o paskui gaminius perparduoda „Amazon“ „eBay“ ar kitose e. komercijos platformose, vis tiek išgyvena nerimo laikotarpį.
„Jie dabar mąsto, kaip čia bus toliau, ar keliai neužsidarys. Bet visi tą situaciją dabar apeidinėja per Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, – kalba E. Breikštas. – Todėl aš nemanau, kad bus tai, jog viskas sustos, bet Lietuva greičiausiai bus tame kelyje, kur šviesoforas tai žalias, tai raudonas. Bet lietuvių verslai, vežėjai, ekspeditoriai prisitaiko.“
Pašto traukiniai sustojo
Apie tai, kad per Lietuvą keliauja vis mažiau tiek mūsų šaliai, tiek visai Europai skirtų Kinijos krovinių gali paliudyti ir Lietuvos paštas. Tiesa, valstybės valdoma įmonė šį pokyti sieja ne su politinėmis įtampomis, o su pandemijos įtaka ir liepą įsigaliojusiu pokyčiu, po kurio buvo apmokestintos smulkios siuntos iš trečiųjų šalių.
2020 m. pavasarį pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva kurį laiką buvo tapusi logistikos centru, kuriame į Vakarų Europą būdavo perskirstomos siuntos iš Tolimųjų Rytų. Būtent tuomet pirmą kartą istorijoje į Lietuvą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudarė vien pašto siuntos.
Lietuvos paštas šias siuntas skirstė po visą Europą, didžioji jų dalis keliaudavo į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją ir Vengriją.
Vėliau tokių traukinių tik daugėjo. Kaip Delfi sako Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba, tuo metu tai buvo reikalingas sprendimas, leidęs Kinijos paštui į Europą antžeminiu transportu pristatyti didžiulius siuntų kiekius, nes oro transporto pasiūla buvo ribota.
„Lietuvos paštas pasiūlė konkurencingą ir efektyvų perskirstymo sprendimą, tad siuntos iš Kinijos keliavo per mus. Konteineriai pandemijos pradžioje važiavo vienas po kito, pilnais traukinių sąstatais. Nuo 2020 m. balandžio iki rugpjūčio Lietuvą tokiu būdu pasiekė daugiau kaip 1300 pašto konteinerių iš Kinijos“, – skaičiuoja N. Žioba.
Jo teigimu, rugpjūtį pagerėjus pandemijos, o kartu ir oro transporto situacijai, pagerėjus, Kinijos paštas atskirų traukinių į Europą nebeformavo, nebent prie kitų traukinių prikabindavo kelis atskirus konteinerius su siuntomis.
„Šiuo metu didžioji dalis siuntų keliauja oro transportu, nemaža dalis atvyksta iš Europos šalių, nes didieji kinų prekybininkai turi sandėlius Latvijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse“, – aiškina Lietuvos pašto atstovas.
Vis dėlto, jo teigimu, didžiausią įtaką sumažėjusiams siuntų srautui iš Kinijos turėjo liepą visoje Europoje įsigaliojusi nauja tvarka, kai visos siuntos iš trečiųjų šalių apmokestinamos PVM ir privalo būti deklaruojamos.
Lietuvą reklamuoja mažiau
Pastaraisiais metais augusį Lietuvos verslo susidomėjimą Kinijos rinka atspindėjo ir verslumo bei eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ vykdyti rinkodariniai veiksmai, kuriais mūsų šalį ir jos įmones buvo siekiama pristatyti šiai Azijos valstybei.
Pavyzdžiui, 2019 m. liepą populiariausiame kinų socialiniame tinkle „WeChat“ buvo sukurta paskyra „Focus on Lithuania“, kurioje, atlikus analizę ir identifikavus geriausias pozicionavimo žinutes, kinų kalba buvo skelbiami tekstai apie Lietuvos verslo stiprybes, kultūrą ir tradicijas.
„Per dvejus metus paskyra subūrė daugiau kaip 1,8 tūkst. sekėjų, bendrai straipsniai buvo peržiūrėti 122 tūkst. kartų. Ši paskyra tarnavo kaip papildomas rinkodaras kanalas lietuviškiems verslams, norintiems įsitvirtinti Kinijos rinkoje, buvo sukurti 33 įmonių profiliai“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė.
Vis dėlto šių metų rugpjūtį, įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos pradėjus augti, socialiniame tinkle „WeChat“ vykdytas projektas buvo sustabdytas.
Kol kas neaiškus ir dar vieno „Verslios Lietuvos“ Kinijoje vykdomo projekto likimas. Agentūra vis dar atlieka veiksmus, susijusius su pagalba lietuviškiems verslams, pradėjusiems prekybą didžiausioje tarpvalstybinėje e. komercijos platformoje Kinijoe „Tmall Globall“.
Pasak R. Uždavinytės, nuo 2019 m. vykdomame projekte dalyvauja 15 mūsų šalies įmonių, kurių produktų pardavimai Kinijoje įsibėgėjo vos per keletą mėnesių.
„Tačiau atidžiai stebime situaciją ir atitinkamai reaguojame, pavyzdžiui, keitėme reklamos strategiją, laikinai stabdėme bet kokius rinkodaros veiksmus. Vertindami rizikas, lietuviškoms prekėms kylančias Kinijos rinkoje, šiuo metu dar sprendžiame, ar tęsti šį e. komercijos projektą“, – pažymi R. Uždavinytė.
