Gruodžio mėnesį Frankfurto oro uoste pakilo arba nusileido 27,6 tūkst. orlaivių – po 890 kasdien. Tačiau šią žiemą didelė jų dalis apskritai neskraidino keleivių.
Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“ neseniai pripažino, kad šią žiemą atliko 21 tūkst. tuščių skrydžių, naudodama savo ir antrinės bendrovės „Brussels Airlines“ lėktuvus.
„Lufthansa“ yra vienintelė oro bendrovė apie tokius skrydžius kalbanti atvirai ir pateikianti konkrečius skaičius. Tačiau aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ skaičiuoja, kad „Lufthansa“ užima apie 17 proc. Europos rinkos, o tai reiškia, kad iš viso šią žiemą Europoje galėjo įvykti maždaug 100 tūkst. „skrydžių vaiduoklių“.
Dėl šių skrydžių į atmosferą pateko tiek anglies dvideginio, kiek jo per metus išmeta 1,4 mln. automobilių.
Skraidyti be keleivių oro bendroves verčia dar 1993 m. priimtas ES reglamentas, kuris numato, kad oro bendrovės turi įvykdyti bent 80 proc. skrydžių, jei nori joms paskirtus kilimo ir tūpimo laiko tarpsnius didžiuosiuose oro uostuose išlaikyti kitais metais.
Dėl COVID-19 pandemijos minimali būtinų įvykdyti skrydžių kartelė buvo nuleista iki 50 proc., tačiau jau kovo mėnesį ji bus pakelta iki 64 procentų.
„Greenpeace“ ragina Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes atsisakyti kilimo ir tūpimo laiko tarpsnių taisyklės, taip pat uždrausti trumpo nuotolio skrydžius, jei tą patį atstumą galima įveikti traukiniu per mažiau kaip šešias valandas.
„Mes išgyvename klimato krizę, o transporto tarša Europos Sąjungoje auga. Beprasmiški, aplinką teršiantys „skrydžiai vaiduokliai“ yra tik ledkalnio viršūnė“, – pranešime sako „Greenpeace“ atstovas Herwigas Schusteris.
