VšĮ „Sengirės fondas“ bendraįkūrėjas Mindaugas Survila teigia, kad fondo tikslas – atkurti ir saugoti sengires Lietuvoje ir šviesti visuomenę apie miškų biologinę, ekologinę, socialinę vertę, išsaugoti natūraliai besivystančius miškų plotus.

Fondo steigėjas pasakoja, kad nykstant miškams nyksta ir šių gyventojai, susiję tvirtais priklausomybės saitais.

„Neturėdami pakankamai žinių žmonės kartais imasi teikti miškams „pagalbą“ ir padaro gamtai nepataisomos žalos. Sugriovus miško ekosistemą ir nenutrūkstamą gyvybės grandinę, Lietuvos miškuose sparčiai nyksta šimtai biologinių rūšių – augalų, grybų, gyvūnų, paukščių, vabzdžių ir kitos gyvūnijos, – aiškina M. Survila. – Mūsų fondas vadovaujasi nuostata, kad visi biologiniai organizmai miške yra lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju. Norime išsaugoti kuo daugiau Lietuvos sengirių ir jų biologinę įvairovę.“

Sieks prisidėti prie natūralių miškų ir bioįvairovės juose saugojimo

Sprendimą paremti „Sengirės fondą“ „Mano banko“ vadovai vadina siekiu realiai prisidėti prie Lietuvos miškų bei juose esančios bioįvairovės išsaugojimo, padėti miško plotams tapti tikromis sengirėmis, taip pat – stiprinti visuomenės supratimą apie tvarumo svarbą.

„Tvarumas yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų ir kertinių vertybių, o bendradarbiaudami su „Invest EU“ skiriame finansavimą tvarumo projektus įgyvendinančioms įmonėms, – sako Giedrė Blazgienė, „Mano banko“ vadovė. – Be to, iš specializuotų bankų Lietuvoje pirmieji pradėjome vertinti įmonių tvarumą prieš suteikdami paskolas. Taip siekiame paspartinti Lietuvos verslo ir visuomenės perėjimą prie kuo tvaresnės veiklos.“

Kaip pasakoja banko vadovė, sprendimui remti būtent „Sengirės fondą“ įtakos turėjo ir tai, jog šis fondas daug dėmesio skiria visuomenės edukavimui. 2018 m. M. Survilos sukurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ sujaudino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žiūrovų širdis – tai, pasak M. Survilos, paskatino daugiau dėmesio skirti pirmapradžių miškų išsaugojimui ir šiuo tikslu įsteigti atskirą fondą.

Pasak fondo vadovo, Lietuvoje rezervatai yra vienintelės teritorijos, kurių miškai turi tikimybę tapti sengirėmis. Jie sudaro tik 1,225 proc. Lietuvos miškų teritorijos. O senųjų miškų, kurių amžius didesnis nei 200 metų, išlikę tik fragmentai, sudarantys 0,0009 proc. šalies ploto. Dėl sparčiai kertamų miškų Lietuvoje mažėja brandžių miškų ir žmogaus neliestų ekosistemų, tad daugeliui gyvūnų, augalų ir grybų rūšių gresia išnykti. Tik brandžiuose miškuose galima išsaugoti tokių rūšių įvairovę, kurioms būtinos pastovios ir lėtai kintančios sąlygos.

Lietuvoje net 80 proc. saugomų miško vabzdžių rūšių išlikimui didžiausią grėsmę kelia negyvos medienos trūkumas, gresiantis ir daugeliui ją skaidančių grybų rūšių. Nuo šių priklauso kitos miško ekosistemos grandys, įgalinančios nenutrūkstamos gyvybės grandinę, suteikiančią viena kitai maisto bei namus.

Įsteigta 2020 m. sausį, nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja daugiau kaip 84 ha miškų – būsimų sengirių. Prieš mėnesį išpirktas ir šiuo metu didžiausias vientisas fondo globojamas sklypas yra Raigardo slėnyje. Miškus išsaugojimui fondo komanda kruopščiai atrenka vadovaudamasi daugiau kaip 50-čia mokslinių kriterijų. Augančio fondo bendruomenės palaikymo dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.