„Didelę dalį visų plastiko atliekų sudaro įvairios pakuotės, neretai naudojamos labai trumpą laiką, o patekusios į aplinką praktiškai nesuyra: pamažu suskyla į mikroplastiką, po to – į nanoplastiką. Suprasdami šią problemą nuolat ieškome galimybių, kaip sumažinti plastiko naudojimą, skatinti jo perdirbimą bei sudaryti sąlygas pirkėjams rinktis tvaresnes pakavimo alternatyvas“, – teigia Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ įmonės socialinės atsakomybės konsultantė.

Prieš trejus metus kampanijos „Banginio dydžio dėkui“ metu atsisakęs vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, prekybos tinklas siūlo pirkėjams prekes iš „Lidl“ parduotuvių išsinešti popieriniuose arba daugkartiniuose maišeliuose. Tų metų skaičiavimais, šis sprendimas padėjo vienkartinio plastiko kiekį kasmet sumažinti daugiau kaip 90 tonų.

Inicijuoja daugybę tvarių permainų

Didžiulio pirkėjų palaikymo sulaukusi kampanija – tik viena iš daugelio prekybos tinklo iniciatyvų, kuria siekiama sumažinti plastiko vartojimą.

Pavyzdžiui, „Lidl“ palaipsniui mažina plastiko kiekį įvairiose privataus prekės ženklo produktų pakuotėse – nuo raugintų kopūstų maišelio (18 proc. mažiau plastiko) ar grietinės ir grietinėlės indelių (nuo 7 iki 12 proc.), iki mineralinio vandens butelių.

Lidl produktai

„Privataus prekės ženklo „Saguaro“ 1,5 l vandens buteliuose plastiko kiekį sumažinome beveik 18 proc., o 0,5 l talpos buteliukuose – net 21 proc. Pagal tuo metu darytus skaičiavimus, šie pakeitimai leido sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti daugiau kaip 47 tonomis per metus“, – pasakoja R. Didjurgytė.

Skatindamas žiedinę ekonomiką, prekybos tinklas taip pat savo pakuotėse, kur įmanoma, palaipsniui keičia įprastą plastiką perdirbtu. Pavyzdžiui, „Lidl Lietuva“ naudoja iš 100 proc. perdirbto plastiko pagamintus ir toliau perdirbamus „Pure Home by W5” bei kai kurių kitų „W5“ valymo prekių butelius.

Įmonės socialinės atsakomybės konsultantė akcentuoja, kad tokiu būdu šioms pakuotėms gaminti yra panaudojamas ne naujas, o jau rinkoje esantis perdirbtas plastikas, kuris ir toliau yra perdirbamas. Tačiau ji pažymi, kad tik maždaug dešimtadalis plastiko pasaulyje yra perdirbama, o dalį plastiko rūšių yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma šiuo metu perdirbti.

„Pavyzdžiui, dėl tam tikro pigmento, juodasis plastikas yra dažniausiai neteisingai identifikuojamas automatiniuose rūšiavimo įrenginiuose ir atsiduria neperdirbamo plastiko krūvoje. Be to, net ir perdirbus dalį juodojo plastiko pakuočių, tokios granulės rinkoje yra mažiau paklausios. Norėdami skatinti žiedinę ekonomiką, privačių prekių ženklų pakuotėse juodojo plastiko atsisakėme dar 2021 m.“, – pažymi R. Didjurgytė.

Lidl produktai

Sunkiai perdirbamo juodo plastiko dėžutes pyragams ir šviežiai mėsai pakuoti, „Lidl“ prekybos tinklas pakeitė skaidriu, lengvai perdirbamu plastiku. Be to, plastikines kiaušinių pakuotes „Lidl“ pakeitė lengvai perdirbamomis popierinėmis.

Aplinką tausojantys įpročiai

„Lidl Lietuva“, vykdydama plastiko strategiją „REset Plastic“, siekia iki 2025 m. pabaigos privačių prekių ženklų pakuotėse plastiko kiekį sumažinti bent penktadaliu ir nuo tų pačių metų pabaigos naudoti tik perdirbamas plastikines pakuotes. Prekybos tinklas taip pat įvairiais būdais stengiasi padėti pirkėjams puoselėti tvaresnius apsipirkimo įpročius.

„Vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių atsisakymas – tik vienas iš begalės būdų tausoti aplinką. Jau keletą metų visose „Lidl“ parduotuvėse taip pat prekiaujame daugkartiniais maišeliais vaisiams, daržovėms ar biriems produktams susidėti“, – pasakoja įmonės socialinės atsakomybės konsultantė.

Lidl produktai

Nors plonieji vienkartiniai plastikiniai maišeliai ar kitos vienkartinės pakuotės bei indai palengvina mūsų gyvenimą, prekybos tinklas įsitikinęs, kad apsieiti įmanoma ir be jų. Pavyzdžiui, rekomenduojama teikti prioritetą daugkartinėms alternatyvoms – metaliniams šiaudeliams ar įrankiams, gertuvėms, karštį išlaikantiems puodeliams, maisto dėžutėms ir kt.

Be to, norint dar labiau sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį, įvairias prekes galima įsigyti didesnėse pakuotėse – tokiu būdu kilogramui prekės tenkantis pakuotės kiekis bus mažesnis. Tai ypač aktualu perkant ilgo galiojimo produktus – pavyzdžiui, kruopas, makaronus ir kt.