„Šiandien viena iš didžiausių ilgalaikių globalių rizikų yra klimato kaita, o pagrindinis sprendimas –maksimaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą vykdant ekonomines veiklas. Verslai patiria didelį spaudimą – iš sąmoningų vartotojų, darbuotojų, reguliuotojų ir finansuotojų. ES mastu priimtas Taksonomijos reglamentas, greitai įsigalios tvarumo ataskaitų direktyva ir kiti reikalavimai, o finansų sektorius yra įpareigotas kapitalo srautus nukreipti į tvaresnes sritis. Todėl įmonės, kurios nori išlikti konkurencingos ir užsitikrinti ilgalaikę sėkmę, privalo keisti savo verslo modelius ir ieškoti tvarių sprendimų. Šie pokyčiai neįmanomi be inovacijų“, – komentuoja Remy Salters, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas ir valdybos narys.
Pasak jo, verslui padėti inovuoti ir greičiau įgyvendinti tvarumo tikslus gali padėti intensyvesnis bendradarbiavimas su startuolių bendruomene.
„Didelės įmonės yra labai kompleksiškos, jose neretai sunku vykdyti greitus pokyčius, perkurti procesus, kurie dažnai tarpusavyje yra tampriai susiję. Tuo tarpu startuoliai yra pripratę prie greičio, didesnės rizikos, eksperimentavimo ir gali pasiūlyti žvilgsnį iš išorės, naują perspektyvą. Tad sujungus tai su didelių įmonių gebėjimu matyti kontekstą, prognozuoti, planuoti ir suvokti rinkos poreikius galima pasiekti geriausią rezultatą“, – sako R. Salters.
Anot „Swedbank“ atstovo, tai yra viena iš priežasčių, kuri ir paskatino banką inicijuoti tvarių inovacijų programą startuoliams. „Vienas iš mūsų tikslų – prisidėti prie tvarumo pokyčių versle ir visuomenėje, todėl tikimės, kad ši programa ateityje atvers kelią naujoms partnerystėms, kuriančioms inovatyvius verslo modelius“, – lūkesčiais dalinosi R. Salters.
Pasak startuolių erdvės „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, augantis dėmesys tvarumui yra unikali galimybė ir tvarias inovacijas kuriantiems startuoliams.
„Skaičiuojama, kad norint iki 2030 m. pasiekti Jungtinių Tautų apibrėžtus 17 tvaraus vystymosi tikslų, kasmet reikės nuo 5 iki 7 trilijonų JAV dolerių. Tai puikiai iliustruoja, kokios plačios galimybės atsiveria tvarumo inovatoriams. Tad ne veltui visame pasaulyje matome augančius tvarumo srityje dirbančių startuolių skaičius, – sako L. Žemaitytė-Kirkman. – Tvari veikla vis dažniau tampa strateginiu įmonių tikslu, verslai imasi matuoti savo poveikį aplinkai, kelia CO2 mažinimo tikslus. Ir ieško sprendimų, kurie gali padėti pasiekti šiuos užsibrėžtus tikslus. Todėl startuoliai, kurie kuria tvarių pokyčių inovacijas, tampa labai aktualūs partneriai verslui“.
Į 6 mėnesių „Swedbank“ tvarių inovacijų programą atrinkta 16 startuolių, kurių produkto idėja paremta tvarumo principais. Tarp programoje dalyvaujančių startuolių – taršos pėdsako matavimo ar kompensavimo paslaugą siūlantys „Viridis Sustainability“ bei „hold.earth“ startuoliai, energetinio efektyvumo srityje veikiantys „Luna“, „Stuart Energy“ ir „LightMirror“, žemės ūkio ir maisto pramonės inovacijų startuoliai „Hikos“, „Priepat“ ir „Magic broth“, NT srityje – „Market Trend Valuation Center“, „Pingin“ ir „Strato AI“, taip pat į transporto sektorių nusitaikęs „Viezo“. Gausiausias startuolių būrys – žiedinės ekonomikos srityje: čia sprendimus tobulins „Zerozon“, „Ecogrant“, „CupCup“, „Kulagenas“ ir idėjinio lygmens pakuočių rūšiavimo startuolis.
Artimiausius tris mėnesius startuoliai, padedami programoje dalyvaujančių mentorių, vystys savo sprendimus. Tuomet startuoliai, atrinkti į antrąjį Tvarių inovacijų programos etapą, turės galimybę jas išbandyti realioje verslo aplinkoje.