Temperatūrų svyravimai, liūtys, derliaus praradimai, maisto trūkumas – tai tik kelios klimato kaitos pasekmės, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Nuo klimato stabilumo yra priklausoma ir verslo organizacijų veikla, o jų pastangos kovoje su klimato kaita gali būti itin reikšmingos.

Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacijos (JT TDO) duomenimis, išsipildžius temperatūros kilimo prognozėms, pavojus iškils net 80 mln. darbo vietų, o dėl netinkamos darbo aplinkos ženkliai nukentės ir darbo našumas.

„Žodžiai „klimato kaita" ar „klimato krizė" jau kurį laiką nėra reiškiniai, aktualūs visur kitur tik ne pas mus. Tai, koks klimatas bus ateityje, priklauso tik nuo mūsų, nuo mūsų galimybių pasitelkti naujausias technologijas, bendradarbiavimo su partneriais, priimamų strateginių ar net visiškai kasdienių sprendimų", – sako „Telia Lietuva" tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Jungtinių Tautų pavedimu vertinančios žmogaus sukeltos klimato kaitos riziką, 2022 m. ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl klimato kaitos stiprėjančios ir dažnėjančios ekstremalios audros, sausros, potvyniai, karščio bangos ir miškų gaisrai trikdo maisto gamybą, žvejybą ir akvakultūrą, daro žalą miestams ir infrastruktūrai bei kenkia žmonių sveikatai – ne tik fizinei, bet ir psichologinei. Klimato kaitos poveikio mastas yra daug didesnis, nei buvo apskaičiuota ankstesnėse ataskaitose. Akivaizdu, kad klimato kaita veikia ir verslo organizacijas.

Pažinti partnerius

Nors visuomenėje vis dar vyrauja manymas, kad reikšmingus pokyčius gali kurti tik didelės organizacijos, I. Bimbirytė-Yun nėra linkusi su tuo sutikti. Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudaro apie 90 proc. visų įmonių, o Europoje tokių įmonių yra virš 23 milijonų.

„Tvarumo keliu nusprendusios eiti įmonės visų pirma turėtų įsivertinti verslo ištakas – medžiagas, su kuriomis dirba. Ar esminės gamyboje naudojamos medžiagos yra išgautos tvariai? Ar tiekėjai veikia atsakingai, integruoja tvarumo principus savo veikloje? Ne mažiau svarbi ir sąžininga prekyba – ar medžiagos pagamintos tiekėjų, kurie elgiasi etiškai, moka teisingus atlyginimus savo darbuotojams?", – sako I. Bimbirytė-Yun.

I. Bimbirytės-Yun teigimu, tiekėjus atsakingai vertina ir „Telia", turinti tiekėjų elgesio kodeksą, kuriame aiškiai nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai, yra vertinamas ir tiekėjų CO2 brandos lygis.

„Jau nuo praėjusių metų daliai savo naujų tiekėjų teikiame ir labai konkretų klausimyną, kuriame vertiname dabartinį tiekėjų CO2 poveikį aplinkai, o taip pat sąrašą priemonių, kurių ketinama imtis siekiant šį poveikį sumažinti. Mūsų siekis yra ne tik patiems būti tvariems, bet ir pasikviesti savo tiekėjus ir klientus kartu leistis į šią kelionę", – sako I. Bimbirytė-Yun.

Tausoti išteklius

Pasak I. Bimbirytės-Yun, išteklių tausojimas gali vykti net pašalinių akims nematomuose sprendimuose, pavyzdžiui, prekių sandėliavime.

„Ar tai būtų šaldikliai, ar tiesiog sandėlis įrangai, tai taip pat turi poveikį aplinkai. Jei įmanoma, rinkitės aplinkai draugiškus sprendimus – atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, klimato kontrolę, saulės kolektorius. Taip pat įsivertinkite, ar pilnai išnaudojate pakavimo priemones, taip sumažindami išlaidas transportuojant jūsų prekes bei kelionių metu išskiriant mažiau CO2", – pataria I. Bimbirytė-Yun.

Tarptautinė klimato kaitos diena

Daug elektros energijos veikloje sunaudojančios „Telia" atstovės teigimu, sumaniai tausoti energiją gali padėti ir paprasti sprendimai.

„Papildomai siekiant sumažinti energijos vartojimą, vėdinant didžiuosius organizacijos administracinius ir techninius pastatus, jų stogus padengėme baltai, kad vasarą stogų paviršiai kuo mažiau įkaistų. Dėl šios priežasties saulėtomis ir karštomis dienomis patalpų temperatūra būna keliais laipsniais žemesnė, o tai reiškia, kad reikia mažiau elektros energijos patalpų aušinimui. Taip pat siekdami sumažinti mobiliosioms bazinėms stotims reikalingos energijos vartojimą, įdiegėme išmanią stočių „migdymo" programą, kuri mažos apkrovos metu, pavyzdžiui, naktį, tinkle išjungia dalį bazinių stočių. Be to praėjusių metų pabaigoje prie dalies bazinių stočių papildomai pradėjome įrenginėti saulės modulius. Tokia įranga vidutiniškai 15 proc. sumažina vienos bazinės stoties elektros energijos suvartojimą iš elektros tinklų", – pasakoja I. Bimbirytė-Yun.

Kurti tvarumo kultūrą

I. Bimbirytės-Yun teigimu, žengiant tvaresnės bendrovės link ypač svarbu kurti ir tokią kultūrą, įtraukti visus darbuotojus, skatinti juos kurti pokytį.

„Jūsų komanda yra tie, kurie prie tvarumo kelionės prisideda tiesiogiai. Įmonės kultūra, kurioje tvarumas užima svarbų vaidmenį, padeda pasiekti išsikeltų strateginių tikslų. Skatinkite savo darbuotojų tvarią mąstyseną ir elgesį – daugkartinių puodelių naudojimas vietoje vienkartinių, šiukšlių rūšiavimas, ar vykimas į darbą dviračiu gali tapti puikiomis iniciatyvomis, kurios laikui bėgant gali virsti kasdienybe", – patarimais dalijasi „Telia Lietuva" tvarumo projektų vadovė.

Jau nuo 2020 m. gruodžio visų Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiančių „Telia" grupės įmonių veikla tapo klimatui neutrali. Grupė yra užsibrėžusi strateginę viziją iki 2030 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją, rūšiuoti arba perdirbti visas atliekas ir į šias veiklas įtraukti savo darbuotojus.