Pasak nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Nuomos projektų vadovės Erikos Šukytės, šiuo metu itin aktyvioje biurų rinkoje tendencijas kuria nuomininkai ir investuotojai.
„Biuro patrauklumą nuomininkams lemia ne vienas, o keli veiksniai, tokie kaip lokacija, verslo centro koncepcija, biuro planavimo lankstumas, parkavimo galimybės, susisiekimas ir pan. Tačiau energinis efektyvumas bei tvarumas, palankios žmogui aplinkos buvimas, kurį patvirtina pastato turimas sertifikatas, jau kelerius metus turi nemažą įtaką galutiniam verslo centro pasirinkimui“, – komentuoja ji.
Pašnekovės teigimu, jei nuomininkams ar investuotojams tenka rinktis iš kelių verslo centrų norimoje lokacijoje, dažniausiai prioritetas skiriamas pastatui, kuriame įdiegti aukšti, šiuolaikiniai tvarumo, kaštų taupymo ir žmonių gerovės standartai.
„Energinis efektyvumas ir turimas tvarumo sertifikatas daro lemiamą įtaką būtent investuotojams, norintiems įsigyti pastatą, kuris generuotų didesnes pajamas bei užtikrintų optimalias išlaidas, būtų ekologiškas ir patrauklus nuomininkams“, – vardina E. Šukytė.
„Vesta Consulting“ duomenimis, pernai Lietuvoje tarptautiniais tvarumo sertifikatais buvo įvertinti 88 pastatai, prognozuojama, kad šiemet rinka pasipildys daugiau kaip 40 sertifikuotų pastatų.
„Kuo daugiau tvarumo standartus atitinkančių pastatų turime, tuo labiau artėjame prie Europos Sąjungos užsibrėžto tikslo įgyvendinti neutralumo klimatui planą iki 2050 m. Tvaresni biurai mažina apkrovą miestų infrastruktūrai – elektros energijos perdavimo tinklams, vandens, šilumos, nuotekų vamzdynams ir kt. Taip pat mažinant taršą gerinama gyvenimo kokybė. Šiai dienai ypatingai svarbus ir energetinės nepriklausomybės veiksnys“, – pasakoja „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius.
Neapkrauti miesto tinklų
Sertifikuojant pastatus pagal BREEAM tvarumo standartą, penktadalis vertinimo yra susijęs su energiniu efektyvumu bei energijos vartojimu.
„Kuo pastatas energiškai efektyvesnis ir kuo mažiau vartoja energetinių resursų, tuo daugiau balų gauna bei tuo geresnį įvertinimą gali pasiekti. Reikalavimų konkretiems sprendiniams, kaip pasiekti energinį efektyvumą, nėra – tai paliekama pastato statytojo pasirinkimui. Dažniausiai reikalaujama naudoti pastato valdymo sistemą (angl. Building management system, BMS), modernią įrangą bei vietinę saulės jėgainę“, – aiškina E. Dargevičius.
Pasibaigus rekordiniam šildymo sezonui, kai kainos už šildymą vien Vilniuje augo 60 proc., skaičiuojama, kad energiškai efektyvūs pastatai, naudojantys šilumos siurblius ir/arba saulės jėgaines, galėjo sulaukti iki 3 kartus mažesnių sąskaitų nei prie miesto šildymo tinklų prijungti seni verslo centrai.
„BREEAM tvarumo standartas skatina pastatų valdytojus patiems spręsti reikalingus energijos poreikius, neapkraunant miesto tinklų. Dėl šios priežasties pagal BREEAM standartą nevertinamas elektros energijos naudojimas iš nutolusių saulės ar vėjo jėgainių parkų – pastatas turi būti fiziškai prijungtas prie atsinaujinančių energijos išteklių“, – pasakoja „Vesta Consulting“ atstovas.
Tvarumo eksperto skaičiavimais, 10 tūkst. kv. m ploto verslo centras, kuriame įsikūrusios energijai imlios įmonės, per metus šilumai ir apšvietimui gali sunaudoti iki 3,11 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Tuo tarpu energiškai efektyvus pastatas turėtų vartoti perpus mažiau elektros energijos.
Susimoka nuomininkai
Kylančias energetinių išteklių – elektros, gamtinių dujų ir kt. – kainas pajunta ne vien verslo centrų valdytojai, bet ir nuomininkai.
„Verslo centrų valdytojai, kurie anksčiau investavo į pastatų energinį efektyvumą, turėjo pajausti šių investicijų rezultatus ir šildymo kaštams išleisti iki 20-30 proc. mažiau. Tai labiausiai palietė nuomininkus, kurie ir padengia minėtus šildymo kaštus“, – pastebi „Ober-Haus“ atstovė E. Šukytė.
Pasak jos, pastaraisiais metais panašius ar net didesnius nei šildymo kaštus sudaro biuro patalpų vėsinimo kaštai, kurių optimizavimo nelemia pastato energinis efektyvumas. Vis dėlto energiškai efektyvių pastatų valdytojai vis vien sutaupo.
„Kuo mažesnis pastato elektros energijos pikinis vartojimo poreikis, tuo pastato valdytojui tenka mažesnis galios mokestis. Tai tampa aktualu jau pastato statybų metu – jei trūksta elektros energijos galios artimiausioje pastotėje, efektyviais sprendimais optimizavus energijos pikinį vartojimą nebereikia investuoti į esamų tinklų ar pastočių rekonstrukciją bei plėtrą“, – sako E. Dargevičius.
Tvarumo konsultantas primena – tvarus verslo centras nebūtinai yra draugiškas aplinkai: pastatas gali būti pastatytas ir iš aplinkai nedraugiškų statybinių medžiagų. Tačiau atsižvelgiant į tokio pastato energinį efektyvumą, jis yra labiau draugiškas aplinkai, nei tvarumo standartų neatitinkantys pastatai.
Tvarumo siekia ir seni verslo centrai
Seniau statyti verslo centrai taip pat siekia tvarumo standartų, atnaujinant pastato valdymo ar inžinerines sistemas, kad atitiktų sertifikavimui keliamus reikalavimus ir galėtų taupyti valdymo bei komunalinius kaštus, gerinti energinį efektyvumą, tausoti aplinką bei žmogaus sveikatą.
„Kiekvienas pastatas gali būti energiškai efektyvus, skiriasi tik investicijų dydis – seno verslo centro modernizacija gali būti finansiškai brangesnė nei naujo pastato vystymas pagal tarptautinius tvarumo standartus“, – pabrėžia E. Dargevičius.
E. Šukytės nuomone, pastarųjų 3 metų ir ateinančio dešimtmečio bei vėlesni pastatai Lietuvoje sukurs gerą tvarių, žalių ir energiškai efektyvių pastatų bazę: „Prie jų palaipsniui prisijungs ir senesni atnaujinami pastatai. Augant natūraliam pastatų tvarumo bei modernumo poreikiui, kito pasirinkimo senesnių pastatų savininkams tiesiog neliks.“