„Tvarumo suvokimo tyrimą mūsų bendrovė vykdo jau 3 metai iš eilės. Stebime, kaip vartotojai supranta tvarumą, kaip šis supratimas koreliuoja su vartotojų elgsena, kokius prekių ženklus vartotojai vertina kaip tvarius. Iš pastarųjų tyrimų matome, jog šiais metais apklausos dalyviai kur kas tiksliau galėjo įvardinti, kas jiems yra tvarumas. Jeigu ankščiau ši sąvoka žmonėms asocijavosi su stabilumu, pastovumu, tai šiais metais pirmiausia respondentai paminėjo gamtos ir jos resursų saugojimą, ekologiją, rūšiavimą bei perdirbimą“, - teigia Gediminas Judzentas, „AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas.
Anot G. Judzento, panašūs rezultatai matomi ir užsienio šalių atliktose apklausose. Akivaizdu, kad žmonės mato kas vyksta pasaulyje, yra susirūpinę dėl klimato kaitos. Jo teigimu, šias tendencijas išryškino ir Europos bei nacionalinių institucijų bei verslo skiriamas dėmesys tvarumui, visuomenės edukacijai šia tema. Tačiau pastarosios edukacijos negana – verslo atstovai sako, kad polinkis rinktis tvarius produktus dar taip stipriai neatsispindi realiuose vartojimo įpročiuose.
Jam antrina ir Liudvikas Aleliūnas „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas, kuris sako, pirkėjai pozityviai vertina tvaresnių produktų asortimentą, domisi produktų kilme ir ieško gaminių, kurie pagaminti Lietuvoje. Tačiau aiškesnė komunikacija augintų vartotojų susidomėjimą tvaresniais produktais.
„Tvarių produktų poreikis tikrai yra, ir „Rimi“ parduotuvėse beveik kiekviena produktų kategorija turi ekologišką alternatyvą. Per karantiną pastebėjome, kad gerokai išaugo ekologiškų vaisių ir daržovių pardavimai. Be to, mūsų parduotuvėse esančiuose ūkininkų turgeliuose „Vikis“, kuriuose galima įsigyti lietuviškus ūkininkų produktus, pardavimai taip pat smarkiai didėjo. Lyginant pirmus šešerius šių metų mėnesius su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, pardavimai išaugo net 18 proc. Būtent šis skaičius ir parodo, kad lietuviškos produkcijos poreikis didėja, pirkėjai ją atranda ir noriai perka.
Tačiau taip pat matome, kad žmonės nėra tikri, kodėl už ekologišką produktą turėtų mokėti brangiau. Mes, gamintojai, prekybininkai, žinome eko produktų gamybos procesus, įvairius sertifikatus, tačiau jie mažai ką sako paprastam pirkėjui. Taigi, aiškesnė ir paprastesnė eko produktų komunikacija tikrai padėtų pirkėjams priimti draugiškesnius aplinkai sprendimus“, - sako L. Aleliūnas ir priduria, kad tvarių produktų vartojimas ateityje augs, nes įprasti tiekėjai, gaminantys įprastas prekes, ateityje pradės siūlyti vis daugiau ir daugiau tvaresnių produktų, o jų gamybos ir veiklos principai bus paremti tvaria verslo etika.
Apklausoje taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar respondentai mano, kad CO2 emisijos yra didelė problema maisto pramonėje – net 87 proc. pritarė šiam teiginiui, o 48 proc. mano, kad mokėtų daugiau už produktus, sprendžiančius emisijų problemą.
„Natūralu, kad visuomenės pasirinkimus produktų atžvilgiu, pirmiausia lemia tai, kokią įtaką produktas turės jų sveikatai, o tik vėliau pagalvojama apie poveikį aplinkai. Tačiau toks aukštas vartotojų supratimas apie tai, kokią taršą sukelia maisto gamyba, ir pasiryžimas mokėti daugiau už mažiau CO2 generuojančius produktus rodo, jog pokyčiai šioje sistemoje yra reikalingi, o verslai turi ieškoti sprendimų, kaip mažinti poveikį aplinkai, taip atliepiant vartotojų poreikius“, – sako G. Judzentas.
Tvarumo suvokimo tyrimą „AUGA group“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausiami 3 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) gyventojai, kurių amžius svyruoja tarp 25 – 60 metų. Apklausoje dalyvauja gyventojai įgiję aukštąjį išsilavinimą, jų pajamos siekia 700 eurų ir daugiau, skaičiuojant vienam šeimos nariui.