Klaipėdos LEZ nurodo, kad aukštesnės pridėtinės vertės veikla yra vertinama tiek derantis su naujais investuotojais, tiek ir vertinant esamų klientų plėtros projektus. Be to, Klaipėdos LEZ įsipareigoja edukuoti savo klientus ir partnerius inovacijų temomis, organizuoti seminarus ir praktines dirbtuves bei aktyviai skatinti LEZ verslo bendruomenę keistis žiniomis bei patirtimi.

Pati LEZ valdymo bendrovė taip pat skelbia apie savo planus ir investicijas prioritetinėse skaitmenizavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, darnaus judumo ar žaliosios energetikos srityse. Tarp tokių valdymo bendrovės projektų – jau įgyvendinti arba artimiausiam laikotarpiui suplanuoti daiktų interneto tinklo, komunalinių paslaugų automatizavimo, eismo srautų stebėjimo, išmanaus parkavimo sprendimai bei LEZ „Industrinių inovacijų kompetencijų centro“ iniciatyva.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, aukštos pridėtinės vertės, efektyvūs bei žalieji sprendimai jau oficialiai tapo ES ir Lietuvos prioritetu artimiausiems dešimtmečiams. Todėl Klaipėdos LEZ siekia ne tik toliau spartinti ir skatinti įmonių modernizaciją, bet ir geriau supažinti visuomenę su LEZ jau kurį laiką sėkmingai vykstančiais procesais ir sėkmės istorijomis.

„Gyventojų apklausos rodo, kad LEZ bendruomenė pamažu atsikrato „senovinės pramonės“ įvaizdžio. Kai kurie nauji pastarojo meto LEZ investuotojai, įskaitant, bet neapsiribojant elektrinių autobusų „Dancer“ gamintojus, apskritai yra visiškai inovacijomis, mokslų ir aukštosiomis technologijomis grįstos kompanijos, bet ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į dešimtis kitų LEZ įmonių, pradėjusių nuo tradicinės gamybos, bet ilgainiui atradusių inovacines veiklas, nuolat tobulinančios procesus, skaitmeninius ar energetikos sprendimus“, – sako E. Kiudulas.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak jo, bene ryškiausi inovacijas greta gamybos atradusių įmonių pavyzdžiai yra mūsų plastikų bendrovės, tokios kaip „NEO GROUP“ ar „Retal Baltic Films“. Veiklą pradėjusios nuo produkcijos gamybos, šiandien abi įmonės turi įspūdingas ir nuolat plečiamas tyrimų, produktų kūrimo ir testavimo laboratorijas. Produktų kūrimu greta gamybos remiasi ir tokios įmonės kaip įrangos maisto pramonei gamintoja „Lavango Engineering LT“, stiklo fasadų gamintoja „Glassbel“ ir kitos LEZ bendrovės.

„Klaipėdos LEZ, kurios teritorijoje dirba beveik 6 tūkst. žmonių, yra puikus investicijų pritraukimo į Lietuvą sėkmės pavyzdys. Džiaugiuosi naujomis LEZ iniciatyvomis siekti inovatyvių įmonių įsikūrimo, nes būtent tokios bendrovės kuria gerai apmokamas darbo vietas mūsų talentams ir aukštos kvalifikacijos specialistams. Inovatyvios, su mokslu bendradarbiaujančios įmonės yra Lietuvos ekonomikos ateitis“, – sakė penktadienį Klaipėdos LEZ viešėjusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Klaipėdos LEZ taip pat džiaugiasi, kad teritorijos vizija ir strategija sutampa su Klaipėdos miesto ir akademinės bendruomenės „mėlynojo proveržio“ kryptimi, kurioje teikiamas prioritetas švariosioms technologijomis ir pramonės automatizavimui. Tokia verslo ir akademinė aplinka yra geras pavyzdys bei idėjų šaltinis ir tradiciniais laikomiems verslams, ieškantiems ir randantiems vis naujų būdų daryti savo veikla efektyvesne, draugiškesne aplinkai ir bendruomenėms.

2020 m. pabaigoje atlikta Klaipėdos regiono gyventojų apklausa parodė, kad pažangumas, išmanumas ir modernumas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurių bendruomenės vertina Klaipėdos LEZ.

Su Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės inovacijų principais ir LEZ verslo bendruomenės planuojamais bei jau įgyvendintais projektais galima susipažinti adresu www.fez.lt/smartlez