Plastiko tarša – ne vienadienė problema
Kasmet europiečiai išmeta apie 26 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30% jų surenkama perdirbti. Tai reiškia, jog likę 70% plastiko atliekų atsiduria sąvartynuose arba patenka į mūsų visų aplinką: paplūdimius, miškus ir jūras. Sunerimti priverčia tyrimai, atskleidžiantys, jog puse pasaulyje egzistuojančio plastiko buvo sukurta per paskutiniuosius 15 metų. Dar labiau šią tendenciją katalizavo ir pasaulį sukausčiusi pasaulinė pandemija – plastiko gaminimas išaugo, kartu su kaukių, ir kitų medicininių apsaugos priemonių paklausa.
Tiesa, plastiko poveikis aplinkai neramino Europos gyventojų dar prieš COVID-19 protrūkį. Remiantis 2020 m. Eurobarometro duomenimis, 89% Europos Sąjungos (ES) gyventojų yra susirūpinę dėl plastikinių produktų poveikio aplinkai. Į tokius gyventojų rūpesčius ES atstovai reagavo dar 2019 metais. Tų pačių metų birželį priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.
Direktyva, kuri privaloma tvarka įsigalios nuo 2021 m. liepos 3 dienos, įpareigoja visus ES gamintojus nebetiekti plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių bei oro balionėlių lazdelių. Be to, bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio. Įvykdžius šiuos įsipareigojimus, uždavinių nesumažės: per ateinančius 5 metus ES valstybės turės imtis apriboti maisto, skirto suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Sąmoningiausi reaguoja iš anksto
Dėl to, jog reikia tvarkytis su mums visiems kylančiomis problemomis aplinkosaugos srityje didžiąja dalimi sutaria net skirtingiausias politines pažiūras turintys politikai. ES ribose buvo argumentuojama, jog įvairūs gamtai „nedraugiški“ plastikiniai gaminiai bus uždrausti, kadangi yra lengvai prieinamų alternatyvų. Tvaresni vienkartinių ir daugkartinių produktų pasirinkimai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų: metalo, medžio, šiaudų, stiklo ar gumos.
Galime tik pasidžiaugti, kad visapusiškai įvertinę problemos rimtumą, sąmoningiausieji pradeda veikti ir nelaukdami 2021 m. vidurio ribojimų. DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovo Vaido Klumbio teigimu, „bendrovės laivuose „žaliųjų” praktikų imtasi dar gerokai anksčiau iki netrukus įsigaliojančių direktyvų. Taip yra dėl to, jog pavojingai didėjanti plastikinių pakuočių tarša nebeleidžia laukti ir verčia veikti nedelsiant”. Anot Vaido Klumbio, „DFDS yra ypatingai suinteresuota sumažinti žalingą plastikinių poveikį aplinkai. Juk reikėtų nepamiršti, kad apie 80 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių yra plastikinės – mes su tuo susiduriame kasdien, dėl to negalime šios problemos tiesiog ignoruoti“.
Iškilus sunkumams, padės veiksmų planas
Apie tai, jog su plastikinių pakuočių sukeliama žala turi kovoti kiekvienas kalbama jau seniai. Vis dažniau akcentuojama, kad gerinti savo tvarumo rodiklius turi ne tik konkreti valstybė, bet ir jos ribose esanti verslo įmonė ar tos valstybės gyventojai. Akivaizdu, jog jei vartotojai ryžtųsi sumažinti savo poreikius, plastikinių gaminių tiekėjams tiesiog neapsimokėtų jų gaminti.
Panašiai mąsto ir bendrovės, siekiančios kuo labiau tausoti aplinką. „Savo strategijose esame numatę imtis būtiniausių veiksmų, padėsiančių susitvarkyti su plastiko tarša. Balijos jūros keltuose atsisakėme naudoti gamtai „nedraugišką“ plastiką. Be kita ko, perėjome prie ES reikalavimus atitinkančių gamtai saugių plastiko ir popieriaus pakuočių. Galime pasigirti, kad visuose laivuose esančiuose baruose bei savitarnos restoranuose naudojame tik naujausio modelio vienkartinius indus ir pakuotes, kurie atitinka aukščiausius „žaliojo“ standarto rodiklius. Nepamiršome ir parduotuvių – jose naudojami tik iš perdirbto popieriaus pagaminti popieriniai maišeliai”, – teigia DFDS atstovas Vaidas Klumbys.
Rezultatai yra, bet galime geriau
Eurostato duomenimis, Lietuva yra ta valstybė, kuri visoje ES surūšiuoja daugiausiai. Pavyzdžiui, 2018 m. Lietuva nuo visų jai tekusių plastikinių pakuočių surūšiavo 69 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis yra 42 proc.. Be abejonės, prie tokių džiaugtis verčiančių rezultatų prisidėjo tiek valstybės vykdoma politika, tiek verslo bei individualių žmonių sprendimai.
Nepaisant to, DFDS komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys ragina neužmigti ant laurų: „Taip, rodomi rezultatai išties džiugina. Vis dėlto turėtume nepamiršti, jog kova su plastiko gaminių tarša yra ilgalaikis procesas. Draudimai ne visada efektyviausias būdas pasiekti norimų rezultatų“. Vaidas Klumbys pabrėžia komunikacijos svarbą: „Tausodami gamtą darome tai, ką ir turėtume daryti. Kad tikslai būtų pilnai realizuoti, reikia ne tik aklai vykdyti nurodymus, bet ir skatinti plačiosios visuomenės sąmoningumą, keisti vertybines nuostatas. Dėl to DFDS rodo iniciatyvą ir sektiną pavyzdį savo klientams aiškiai komunikuodama mūsų prioritetus. Mažinti gamtos taršą ir tausoti išteklius mes kviečiame ir savo darbuotojus ir keleivius. Svarbu ne tik veikti, bet ir raginti susimąstyti“.