Mūsų šalyje verslą pradedančioms įmonėms taip pat būdingas veržlumas: trečdalis (32 proc.) didelį augimo potencialą turinčių mažų Lietuvos įmonių per šiuos metus planuoja žengti į naujas eksporto rinkas. Tokių planų turi tik po ketvirtadalį (25 proc.) Latvijos ir Estijos naujai įkurtų įmonių. Dideles šių įmonių ambicijas rodo ir investicijų planai – kas dešimtas tyrime dalyvavęs Lietuvos jaunas verslas šiemet planuoja daugiau negu 50 tūkst. eurų siekiančias investicijas. Tiek investuoti į verslo plėtrą ketina 6 proc. Estijos ir 4 proc. Latvijos mažų įmonių.
„Pandemija šalies verslui sukėlė daugybę iššūkių, tačiau nesumažino ryžto veržtis į naujas rinkas ir investuoti. Ne mažiau svarbu tai, kad pastaraisiais metais verslui ir visuomenei tekę išbandymai jaunų Lietuvos įmonių neišmušė iš žaliojo kurso: verslo kūrėjai veikia galvodami ne tik apie savo verslą, bet ir siekdami kurti ilgalaikę vertę visuomenei. Šie požymiai liudija šalyje sėkmingai bręstant sveiką inovatyvaus, perspektyvaus verslo ekosistemą, ir padėti jai augti turėtų būti bendras visos valstybės uždavinys“, – teigia Audrius Rutkauskas, SEB banko Inovacijų centro vadovas.
Įmonės ryžtingai planuoja inovacijas
Tyrimo duomenimis, inovacijų per šiuos metus neketina imtis tik 17 proc. apklaustų jaunų įmonių. Palyginti su ankstesniais metais, tokių įmonių sumažėjo daugiau negu dvigubai. Aktualiausia inovacijų ir veiklos pokyčių kryptis – produktų ir paslaugų tobulinimas, kurį nurodė daugiausia (28 proc.) Lietuvos verslininkų. Ketvirtadalis (25 proc.) svarsto galimybę keisti verslo modelį, dar 17 proc. jaunųjų įmonių dėmesį skiria veiklos efektyvumui didinti – gamybos ir administravimo procesams automatizuoti. Pagal šį rodiklį Lietuvoje verslą pradedančios bendrovės taip pat lenkia Latvijos ir Estijos jaunus verslus.
A. Rutkauskas atkreipia dėmesį, kad, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo verslininkų, manančių, kad skaitmenizuoti savo veiklą yra svarbu. Vis dėlto gamybos, pardavimo ir kitų veiklos procesų skaitmenizavimą prioritetu laiko daugiau negu pusė (53 proc.) jaunų šalies įmonių.
„Didelę Lietuvos verslo dalį pandemija pernai paskatino imtis spartaus veiklos skaitmenizavimo, o daugelis pastaruoju metu veiklą pradėjusių įmonių jau buvo kuriamos atsižvelgiant į pasikeitusias veiklos sąlygas. Todėl tų įmonių, kurios veiklos skaitmenizavimą laiko prioritetu, dalies mažėjimas gali reikšti ir tai, kad jos šį etapą įveikė ir dabar telkia dėmesį kitoms sritims. Ši aplinkybė ir ambicingi planai imtis inovacijų rodo, kad jaunosios šalies įmonės pasižymi dideliu lankstumu ir inovatyvumu“, – teigia SEB banko Inovacijų centro vadovas.
SEB bankas verslumą skatins ir įgyvendindamas specialią programą
Paklausti, kokie veiksniai kliudo sėkmingai plėsti verslą, Lietuvos atstovai pirmiausia nurodo COVID-19 sukeltą krizę. Jos neigiamą įtaką šių metų įmonių veiklos rezultatams apklaustieji įvertino 4 balais iš penkių. Antras pagal svarumą veiksnys – didelė mokesčių našta (3,8 balo), iššūkiai gauti finansavimą (3,2 balo).
„Jokia paslaptis, kad administraciniai procesai ir finansiniai įsipareigojimai verslui, ypač jaunam ir žengiančiam pirmuosius žingsnius, gali tapti milžinišku veiklą ir plėtrą ribojančiu iššūkiu. Į tai labai aiškiai atkreipia dėmesį ir apklausti Lietuvos verslo kūrėjai. Tad SEB bankas, nuosekliai siekdamas prisidėti prie šalies verslo augimo, imasi įgyvendinti jaunam verslui skirtą programą, kuri, tikime, padės ryžtingiau žengti pirmuosius žingsnius“, – sako A. Rutkauskas.
Siekdamas paskatinti gyventojus imtis verslo ir padėti pirmuosius žingsnius žengiančioms įmonėms, SEB bankas imasi įgyvendinti specialią jaunam verslui skirtą programą. Jos metu naujai veiklą pradedančioms bendrovėms, kurios taps banko verslo klientėmis, net du metus dažniausiai jauno verslo naudojamas paslaugas SEB teiks netaikydamas banko mokesčių.
SEB banko užsakymu atliktame tyrime 2020 metų gruodį buvo apklaustos 1 198 Lietuvos, 764 Latvijos ir 1 109 Estijos mažos ir vidutinės įmonės. Iš jų – 174 jauni verslai Lietuvoje, 83 Latvijoje ir 135 Estijoje.