„Koks svarbus bendruomenės susitelkimas, partnerystė ir socialinis dialogas, drauge ieškant geriausių sprendimų tiek kritinėse situacijose, tiek valstybės pažangai reikalingiems pokyčiams – visiems darkart patvirtino šie iššūkių metai. Sulig pirmąja pandemijos banga, regis, nebuvo abejojančių, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks. Pagrindinis klausimas buvo – kiek? Galime tik pasidžiaugti, kad tas susitraukimas metų pabaigoje buvo vos 3 proc., o kai kurie sektoriai dar net ir augo“, – konferencijoje sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Iššūkių ekonomikai vis dar daug
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Lietuvos ekonomika atlaikė pandemiją kone geriausia iš visų ES valstybių ir didelis nuopelnas čia yra verslo. Labai svarbu, kad pandemijos metu verslas sugebėjo atsilaikyti. Per pandemijos laikotarpį visi pamatėme koks svarbus yra solidarumas. Iš Lietuvos pramoninkų konfederacijos sulaukiame daug pasiūlymų ir kritikos ir stengiamės į juos įsiklausyti ir atsižvelgti į konstruktyvias pastabas. Kiekviena krizė tyra ne tik iššūkiai, bet ir galimybės. Tikiu, kad po pandemijos ir vyriausybė turės daugiau galimybių dėmesį sutelkti į žaliojo kurso, skaitmeninimo ir viešojo sektoriaus optimizavimo klausimus“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, pabrėžė, kad ekonomikos perspektyvos yra geros ir tikrai prie to ženkliai prisidėjo ir Lietuvos verslas.
„Atsigavimas skirtingose šakose vyko gan sparčiai, nors ir ne vienodu tempu. Tarptautinės prekybos reakcija buvo panaši kaip 2008-2009 m. COVID-19 krizės metu prekyba smuko 2-3 kartus ir labiau nei susitraukė pasaulio BVP. Tarptautinės prekybos vertės staigiai ir sinchroniškai traukėsi visose šalių grupėse“, – sakė G. Šimkus.
Savo kalboje G. Šimkus pažymėjo, kad žaliavų rinkoje taip pat vyko staigūs pokyčiai – metalų kainos muša rekordus, o puslaidininkių pasiūla netenkina išaugusios paklausos. Atsigaunant tarptautiniai prekybai formuojasi tiekimo trukdžiai, išaugo transportavimo paslaugų kainos, o prekių ir jų transportavimo paslaugų pasiūla yra nepakankama, kad patenkinti atsigavusios pramonės poreikius. Nepakankama pasiūla suformavo tiekimo trikdžius: pailgėjo pristatymo terminai, juntamas spaudimas prekių ir jų transportavimo kainoms. LB valdybos pirmininko teigimu, prisitaikius pasiūlai, tiekimo trikdžiai turėtų išnykti.
Pandemijos sukelti iššūkiai skatina svarstyti apie tarptautinių tiekimo grandinių trumpinimą ir kai kurių veiklų susigrąžinimą į Europą. Išaugusios krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainos didina tiekimo grandinių trumpinimo patrauklumą. Tiekimo grandinių trumpinimas gali būti didelė galimybė Lietuvai tiek pritraukti naujus užsakymus, tiek naujas investicijas.
Lietuvoje diegti naujas technologijas dar yra daug erdvės. Našumas auga lėčiau nei darbo užmokestis, jeigu nebus sparčiai diegiamos technologijos, tai tas įtakos konkurencingumą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ES išsikelti žaliojo kurso tikslai ir skiriama parama sudaro galimybes transformuoti Lietuvos ekonomiką. G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuvos pramonė tai yra gyvas įrodymas, jog krizes galima išnaudoti pokyčiams.
Nors nuotaikos teigiamos, neramina žaliavų kainos
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugėsi, kad eksportas buvo būtent tas variklis, kuris padėjo išlaikyti Lietuvos ekonomiką, įveikti globalų nuosmukį bei sėkmingai organizuoti savo veiklą.
„Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva daug ką nustebino savo ekonomikos atsparumu pandemijai, sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei, paskelbus karantiną. Kaip ir ankstesnių krizių atvejais, eksportas išliko viena reikšmingiausių mūsų ekonomikos varomąja jėga. Pandemijos metu Lietuvos pramonės įmonės, kurių produkcija sudaro apie 64 proc. viso Lietuvos eksporto, išlaikė panašias eksporto apimtis kaip ir 2019 m. . Tikimės, kad eksporto apimtys augs ir ateityje. Pagrindinis lietuviškos produkcijos paklausos šaltinis yra atsigaunanti euro zonos pramonė, kuri auga jau dešimtą mėnesį iš eilės, o pastaruosius du mėnesius augimo tempas viršija pastarųjų dviejų dešimtmečių rekordus“, – sako LPK prezidentas.
Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas rodo, kad pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas. Gamybos apimtys antrąjį šių metų ketvirtį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje. Gamybos apimčių didėjimą visų pirmą lemia sparčiai atsigaunanti paklausa pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, o verslininkų nuomone ši paklausa toliau augs ir ateinantį ketvirtį.
Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis iššūkis yra kylančios žaliavų kainos, kurios lems ir didėjančias produkcijos kainas. Produkcijos kainų augimą įtakos lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Per pastaruosius dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 proc., o darbo produktyvumas 29,4 proc., taigi, Lietuvos pramonės konkurencingumas matuojamas skirtumu tarp šių pokyčių sumažėjo 71,7 proc. ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES.
„Didelės įmonės ir dalis vidutinių įmonių ir dabar palaiko mūsų ekonomikos gyvybingumą, kaip mūsų eksporto flagmanai. Bando tą žinią įdėti mūsų vyriausybei į galvas ir į lūpas, nes kol kas ir toliau atrodo, kad bandoma gyventi principu – valdžia sau, verslas sau. Neramina vis labiau ryškėjanti valdžios nuostata, jog verslas jau gavo tiek paramos, kad dabar jau daugiau nieko nenorėkite ir negalvokite. Laikas nuo laiko vis išgirstame, kad neapibrėžtumo laikais investicijų lyderystės turėtų imtis viešasis sektorius. Progresas nėra savaime užprogramuotas, viskas priklausys nuo mūsų sprendimų, aktyvumo ir mūsų įmonių pasirengimo transformuotis“, – sakė LPK prezidentas.