Beveik du trečdaliai įmonių savo veikloje naudoja vidutinę taršą sukeliančius automobilius, tuo tarpu nors 10 proc. Lietuvos įmonių valdo itin mažą taršą sukeliančius automobilius, tačiau ir šie daugiausiai yra varomi benzinu ar dyzelinu. Visiškai elektriniai automobiliai sudaro vos 1 % viso lengvojo ir lengvojo komercinio transporto parko ir juos savo veikloje naudoja vos keli šimtai Lietuvos įmonių.

Daugiausiai aukščiausio Žaliojo indekso – A indekso - bendrovių veikia švietimo (17%), finansų ir draudimo (14%) bei informacijos ir ryšių (14%) sektoriuose. Taršiausios - G indekso – bendrovės veikia transporto ir nekilnojamojo turto sektoriuose (po 14%). Sunkusis krovininis, keleivių pervežimo ir žemės ūkio transportas nebuvo įtrauktas į skaičiavimus.

„Pandemija paskatino diskusijas apie verslo indėlį į aplinkos tausojimą. Kiekviena įmonė turėtų pradėtų nuo savęs – valdomo transporto parko, CO2 emisijos, eikvojamų vandens ar elektros išteklių, sako dr. Gerda Jurkonienė, „Abalt“ vadovė. – Iki šiol Lietuvoje nebuvo įrankio, kuris leistų įmonėms pamatuoti savo veiklos poveikį aplinkai ir pasilyginti su savo ar kitų sektorių panašaus dydžio įmonėmis. Kol kas pradedame nuo įmonių naudojamų transporto priemonių ir pagal „Regitros“ atvertais duomenimis apskaičiavom įmonių Žaliąjį indeksą, t.y. jų paliekamą pėdsaką aplinkai.

Tikimės, kad mūsų institucijos ir verslas atvers vis daugiau ekologinių ir aplinkosaugos duomenų, tad esame suplanavę indeksą papildyti kitais parametrais, pvz., atsinaujinančios energijos vartojimo duomenimis, turimo biuro energetinio efektyvumo įvertinimu bei kitais tvarumo duomenis. Mūsų tikslas – pasiremiant atvirais valstybės ir verslo duomenimis, išplėtoti patikimą tvarumo indeksą, kuris paskatinti įmones pokyčiams“.

„Mes kaip įmonė, atsakinga už kelių transporto priemonių registro tvarkymą, kaupiame milžinišką duomenų archyvą, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. – Iš esmės šiais duomenimis anksčiau dalijomės tik su kitomis valstybės institucijomis, o dabar esame žengę į kitą etapą ir juos atvėrėme visiems. Pagrindinė idėja yra leisti atvirais duomenimis naudotis verslui ir taip kurti pridėtinę vertę visuomenei bei ekonomikai. Tai skatina kurti naujas įmones, darbo vietas, taip „gimsta“ nauji projektai ir inovacijos. Verslas gali analizuoti, daryti išvadas bei remiantis realiais faktais priimti naudingus sprendimus. Tokie duomenys naudojami ir mokslo tikslais. Matome ir džiaugiamės, kad susidomėjimas jais tikrai yra ir, svarbiausia, kad jie pritaikomi ir praktikoje“.

„Regitra“ savo interneto svetainėje skelbia atvirus vairuotojų ir transporto priemonių parko duomenis. Vien per paskutinį praėjusių metų pusmetį transporto priemonių parko atvirų duomenų skiltis buvo aplankyta apie 6,6 tūkst. kartų.

Ignitis: įmonės pradeda žengti pirmuosius žingsnius link taupesnio ir žalesnio autoparko

Pasak sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ e-mobilumo produkto vadovo Andriaus Šeršniovo, apie tvarumą transporto segmente vis dar galvoja nedidelė bendrovių dalis. Tai lemia kelios priežastys: „Pirmoji – informacijos apie elektromobilius, kaip galimą alternatyvą, trūkumas. Įmonių atstovai neretai mano, jog elektromobiliai yra ypač brangūs, viena įkrova žiemą nenuvažiuoja nė 100 km, o įkrauti elektromobilį užtrunka visą amžinybę. Tačiau tai nėra tiesa. Kiekvienais metais net ir biudžetinės klasės elektromobiliai pinga, didėja jų įkrovimo greičiai bei nuvažiuojamas atstumas, gerėja įkrovimo infrastruktūra“.

Pasak A.Šeršniovo, įmonės, kurios jau yra išbandę elektromobilius, nebesvarsto į autoparką grąžinti automobilių su vidaus degimo varikliais. Elektromobiliai yra konkurencingesni, jų išlaikymas yra gerokai pigesnis, mieste jiems leidžiama važiuoti A-juosta, o jų stovėjimas viešose automobilių stovėjimo aikštelėse miestų centruose yra nemokamas.

Antra svarbi priežastis – nepakankama įmonių motyvacija. „Jeigu įmonėms, naudojančioms transportą su vidaus degimo varikliais, būtų taikomi metiniai taršos mokesčiai, o elektromobiliai fiskalinių priemonių pagalba kainuotų tiek pat arba net pigiau nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai, įgyvendinus šį pokytį vaizdas įmonių autoparkuose pasikeistų negrįžtamai. Juk kiekvienas verslas detaliai skaičiuoja, todėl atsiradus papildomiems kaštams, įmonės pradėtų ieškoti išeičių jiems sumažinti, - komentuoja „Ignitis“ atstovas.

Na ir galiausiai, dar viena lėtos elektromobilių plėtros priežastimi yra įkrovimo infrastruktūros klausimas. „Eksploatuojant elektromobilį, pageidautina turėti ir nuosavą įkrovimo įrangą. Nors jos įrengimas papildomai kainuoja, tačiau tokios infrastruktūros įrengimas įmonėms ilgainiui leistų sutaupyti nemažai lėšų, – infrastruktūros plėtrą komentuoja A.Šeršniovas. – 100 km nuvažiuoti elektra atsieina žymiai pigiau nei benzinu ar dyzelinu. O jeigu elektromobilis eksploatuojamas tik mieste, skaičiai yra dar palankesni elektromobilio naudai.“

Apie indeksą

Žaliasis indeksas apskaičiuojamas remiantis „Regitra“ pateiktais atviraisiais transporto priemonių, jų išmetamo CO2 duomenimis bei LR Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nuostatomis. Aukščiausiai žalumo klasei yra priskiriamas įmonės automobilių parkas, kuriame vienas automobilis išmeta vidutiniškai ne daugiau nei 120 g/km CO2m. Rodiklio nepaveikia automobilio klasė, pagaminimo metai, kategorija ar kiti parametrai.

Įmonių pasiskirstymas pagal Žaliąjį indeksą ir jų veiklas (A klasė – netaršūs automobiliai, G – itin taršūs automobiliai)

Foto: Organizatorių archyvas

– CO2 iki 120 g/km

B klasė – 120 -140 g/km

C klasė – 140-155 g/km

D klasė – 155-170 g/km

E klasė – 170-190 g/km

F klasė – 190-255 g/km

G klasė – daugiau nei 255 g/km