Dar 2015 m. Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę bei pritarė 17-ai jos tikslų. Privataus kapitalo fondas ir tvarių startuolių akseleratorius „Katalista Ventures“ parengė apžvalgą, kurioje vertinama, kaip šalies organizacijoms sekasi atliepti išsikeltus tikslus, rašoma pranešime spaudai.

Analizė parodė, kad iš 17 tikslų šalyje geriausiai įgyvendinami Industrializacijos, infrastruktūros plėtros ir inovacijų skatinimo, taip pat Partnerystės darniam vystymuisi stiprinimo tikslai. Prasčiausiai vertinami Vandens prieinamumo, darnaus valdymo ir sanitarijos bei Vandenynų ir jūrų išteklių išsaugojimo ir naudojimo darniam vystymuisi tikslai.

„Organizacijas vertinome apžvelgdami, kaip įmonės tvarumą integruoja į savo pagrindinę veiklą, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip komunikuoja, ar rengia tvarumo ataskaitas. Ši tema Lietuvoje yra pakankamai nauja, tad pagrindinis mūsų tikslas yra atskleisti neišnaudotą potencialą – padėti pradedantiems bei įsitvirtinusiems verslams kurti tvarius produktus ir paslaugas“, – teigia „Katalista Ventures“ vadovė Greta Monstavičė.

Pirmieji inovatyvūs sprendimai vandens užterštumui mažinti

„Katalista Ventures“ apžvalga atskleidė, kad Lietuvoje žmonės mažai išmano apie švarų vandenį, nors galime pasigirti didelėmis gėlo vandens atsargomis. Vis dėlto, net apie 40 proc. ežerų ir 50 proc. upių neatitinka gero vandens kokybės kriterijų, o Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje.

Greta Monstavičė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Siekiant pakeisti situaciją, neseniai buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių hakatonas „Clean Water Hackathon“, kurio vienas pagrindinių organizatorių buvo privataus kapitalo fondas „BaltCap“. Jo metu startuolio „Ekodrena“ sukurtas sprendimas – požeminė drenažo sistema – padeda mažinti ūkininkavimo aplinkai daromą žalą. Projektas nurungė konkurentus ir laimėjo priėjimą prie tarptautinio „Nordic Environment Finance Corporation“ fondo.

„Baltijos aplinkos forumo“ komanda, taip pat šio hakatono dalyvė, sukūrė programėlės koncepciją, kuri su gyventojų pagalba padėtų gerinti vandens stebėjimą ir informuotų apie jo kokybę. O bendras estų ir lietuvių projektas „AzureBlue“ bando gauti tikslesnę informaciją apie vandens telkinių užterštumą pagal palydovų duomenis.

Lietuvos problematika: tvarūs, bet nepelningi?

Pagal visos Europos tvaraus vystymosi tyrimą, Lietuva yra 25-oje vietoje iš 31 vertintų šalių. Vis dėlto, šalyje jau veikia tvaraus modelio verslai. Vienas iš jų – didžiausia Europos ekologiško maisto produktų gamintoja „AUGA Group“, dirbanti „nuo lauko iki lentynos“ principu. Praėjusiais metais tyrimų ir konsultacijų įmonė „ISS Corporate Solutions“, atlikusi bendrovės tvarumo analizę, pripažino ją tarp 10 proc. geriausiai tvarumo srityje vertinamų maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių pasaulyje.

Bendrovės rinkodaros vadovas Gediminas Judzentas įsitikinęs, kad ateityje verslas bus tik tvarus: „Mūsų visuomenė ir vartotojai vis dažniau pageidauja tvarumo. Apklausos rodo, kad žmonės, ypač jaunimas, yra susirūpinę dėl ateities ir sutiktų pakeisti vartojimo įpročius. Mes turime tapti tais, kurie keičia žaidimo taisykles, kuria ir savo veikloje pritaiko technologijas, mažiau kenkiančias aplinkai“.

Pasak jo, šiandien Lietuvoje būti ir tvariu, ir pelningu verslu dar yra nemenkas iššūkis. Žmonės teigia norintys ekologiškų produktų, tačiau jie esantys per brangūs, todėl rinka Lietuvoje neauga taip sparčiai, kaip galėtų, o šį užburtą ratą gali nutraukti tik naujos technologijos ir masto ekonomika.

Teigiamus pokyčius skatina startuolių ekosistemos dalyviai

Tarp teigiamų tvarumo pavyzdžių minėtini ir inovacijų centrai (angl. hub). Čia skatinamos inovacijos ir partnerystė tarp verslų bei suinteresuotų institucijų, rengiamos programos ir renginiai, kurie šviečia ir viešąjį, ir privatų sektorių.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras ROCKIT aktyviai remia tvarias iniciatyvas bei programas kaip „Women Go Tech“, „Impact Meetups“ ir „Futurepreneurs“. Kovo mėnesį ROCKIT kartu su „Katalista Ventures“ pradės ir pirmąjį Lietuvoje tvarumo akceleratorių – programą, skirtą auginti tvarius startuolius, kuriančius paveikius B2B sprendimus vietos ir tarptautinėms įmonėms.

ROCKIT vadovė Šarūnė Smalakytė yra įsitikinusi, kad Lietuvoje labai svarbu ne tik kalbėti tvarumo klausimais, bet ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus: „Tvarumo principus vertinga taikyti ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir versle. Startuoliai yra unikalūs ir nuolat ieškantys inovatyvių sprendimų, todėl jų pagalba edukuojant ir įkvepiant didesnes bendruomenes judėti tvarumo link yra neįkainojama“.

Šarūnė Smalakytė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kas toliau? Tvarumo gairės ateičiai

Prieš daugiau nei metus buvo žengtas itin svarbus žingsnis – paskelbtas Europos žaliasis kursas. Tai padės spręsti klimato ir aplinkosaugos problemas, įtraukiant įvairias organizacijas, verslus, mokslo įstaigas ir, žinoma, pačius piliečius. Tikslas yra iki 2050-ųjų Europos ekonomiką paversti žiedine, klimatui poveikio nedarančia ekonomika.

Europos Sąjunga įsipareigojo per 10 metų sutelkti mažiausiai 1 trilijoną investicijų, remiančių žiedinę ekonomiką, kartu nutaikytų ir į tvaresnę veiklą. Preliminariais skaičiavimais, Lietuvai parengtam plano įgyvendinti reikės 14 mlrd. eurų, iš kurių 9,8 mlrd. eurų būtų viešojo sektoriaus lėšos. Šis planas paveiks beveik visus Lietuvos ekonomikos aspektus ir tam reikia ruoštis jau dabar.

Pasak „Katalista Ventures“ vadovės G. Monstavičės, šiuo metu organizacijoms Lietuvoje dar trūksta holistinio požiūrio į šią sritį. Tvarumas kalba apie socialinę atsakomybę, aplinkosaugą ir finansinį tvarumą kaip bendrą visumą, bet organizacijos dažnai laikosi vieno ar dviejų aspektų – pavyzdžiui, kalba tik apie aplinkosaugą, bet neprisideda prie vartotojų ar darbuotojų edukacijos. Susiaurindamos savo dėmesį, jos dažnai siekia didesnio poveikio, nors galėtų ženkliai padidinti savo teigiamą poveikį, jei visi tvarumo aspektai būtų matuojami ir valdomi.

„ES planai atvers dar platesnes galimybes vystytis tvariems verslams bei projektams. Tokios priemonės, kaip valstybės investicijos į tvarių technologijų tyrimus, tvarių verslo idėjų ir verslo modelių skatinimas, palankūs tvarioms technologijoms teisiniai pakeitimai ir kitos planuojamos ES žaliojo kurso priemonės sudarys palankias sąlygas plėtrai“, – teigia G. Monstavičė.

Anot jos, verslo bendruomenė bus dar labiau skatinama dirbti su tvariomis technologijomis, todėl galime tikėtis, kad 2021-aisiais metais sulauksime daugiau proveržio ir koordinuotų veiksmų iš Lietuvos inovacijų ekosistemos.