Boriso Kuzmo, draudimo bendrovės BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovo teigimu, tiek atvežamų į Lietuvą, tiek išvežamų iš jos eksponuoti parodų ar kūrinių draudimas yra būtinas, be jo būtų neįmanoma įgyvendinti visų apsaugos sąlygų, keliamų muziejų, kuriems priklauso eksponatai.

„Daugelis pasaulio muziejų be draudimo apskritai neatiduoda savo eksponatų, ir Lietuva ne išimtis, tad yra tekę drausti nemažai ne tik atvežamų, bet ir išvežamų eksponatų: draudėme kolekcijas, vežtas eksponuoti į Paryžių, Sankt Peterburgą, į užsienį keliavusius M. K. Čiurlionio darbus“, – pasakoja B. Kuzmas.

BTA yra pirmoji draudimo bendrovė Lietuvoje, daugiau kaip prieš dešimtmetį pradėjusi remti dviejų svarbiausių šalies kultūros objektų – Valdovų rūmų ir Lietuvos dailės muziejaus – rengiamas tarptautines parodas jas nemokamai apdrausdama. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį bendrovė apdraudė parodas, kurių eksponatų bendra vertė viršija 300 mln. eurų.

Sąlygos primena įtempto siužeto filmo scenarijų

Atrodytų, kas sudėtingo apdrausti eksponatą, bet, B. Kuzmo teigimu, meno kūrinių draudime yra labai daug sudedamųjų dalių, taip pat ir rizikų: įvairūs pažeidimai, sugadinimai, gaisrai, vagystės. Dėl to draudimo sąlygos dažniausiai būna itin smulkmeniškai ir skrupulingai aprašytos.
„Kai kurie meno kūriniai transportuojami su karine palyda, nes yra iškeliama tokia sąlyga. Taip į Lietuvą keliavo V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“. Iki sienos jį lydėjo Lenkijos karinis konvojus, pasienyje perėmė mūsų šalies kariuomenė“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, kai kurie eksponatai užsienyje, saugomi pilyse specialiai įrengtose saugyklose ir vežant juos eksponuoti kitur, net numatoma, kiek metrų nuo vartų turi stovėti apsauga, kad kūrinys galėtų būti išneštas į lauką.

Paroda MO muziejuje
Foto: Organizacijos archyvas

Pašnekovas pasakoja, kad muziejams svarbu ir tai, kokia draudimo bendrovė eksponatus draudžia. „Prieš porą metų Valdovų rūmuose buvo eksponuojami iš Drezdeno valstybinio meno muziejaus atkeliavę viduramžių riterių briliantai – muziejus su jais laikinai atsisveikinti sutiko tik apdrausdamas savo pasirinktoje draudimo bendrovėje. Šių briliantų atvykimui apskritai buvo ruoštasi kaip karališkųjų asmenų ar valstybių prezidentų. Drezdeno muziejaus saugos tarnyba matavo koridorių plotį, langų stiklų storį, jiems buvo ištisą parą taikoma fizinė apsauga“, – pasakoja B. Kuzmas.

Menui trūksta dėmesio

Pasak draudimo bendrovės atstovo, sprendimas remti meną gimė iš suvokimo, kad tokia reikšminga sritis kaip kultūra Lietuvoje gauna bene mažiausiai paramos tiek iš valstybės, tiek iš privačių iniciatyvų ir yra likusi tarsi podukros vietoje. „Štai krepšiniui rėmėjų netrūksta, o menas ir kultūra tiek dėmesio nesulaukia. Kadangi vadovaujamės principu, kad norint kažkam padėti, reikia padėti tam, kam to labiausiai reikia, nutarėme prisidėti prie meno rėmimo“, – kalba B. Kuzmas.

Draudimo bendrovė ilgalaikiais partneriais pasirinko minėtus Valdovų rūmus ir Lietuvos dailės muziejų. Viena vertus, todėl, kad jie turi daugiausiai galimybių į Lietuvą atvežti ir šalies gyventojams parodyti reikšmingas parodas, kita vertus – dėl sutapusio požiūrio ir vizijos.
„Muziejai mums yra lygiaverčiai partneriai: jie visada aktyviai inicijuoja projektus, atranda ir nori į Lietuvą atvežti vertingas parodas, pristatyti visuomenei geriausius kūrinius. Mes siekiame to paties – kad kultūra ir menas būtų mėgstami, vertinami ir pasiekiami. Šiandien jau esame įgyvendinę kelias dešimtis bendrų projektų ir didžiuojamės, kad bendradarbiavimas išaugo į tvirtą socialinės atsakomybės iniciatyvą“, – sako pašnekovas.

Draudimo bendrovė yra draudusi tokias įžymias Lietuvoje eksponuotas parodas kaip N. Pirosmani tapyba, Luvro eksponatų kolekcija, paveikslai „Lietuvos krikštas“ ir „Žalgirio mūšis“. Šiemet ji draudė XIX a. pab. – XX a. pr. Baltijos šalių dailės šedevrus pristatančią parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ ir parodą „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“.

Eksponuojami paveikslai – ir darbuotojams, ir darbuotojų

Draudimo bendrovė ne tik remia parodas iš muziejų kolekcijų, bet ir kaupia nuosavą meno kūrinių kolekciją. Prieš porą metų pradėtas projektas „BTA Art“, kurio tikslas – įsileisti meną į kasdienę darbuotojų aplinką ir kaupti šiuolaikinio Baltijos šalių meno kūrinių kolekciją.

Čartoriskių muziejus Krokuvoje. Ekspozicijos fragmentai
Foto: Kultūros barai nuotr.

Šiandien ją sudaro daugiau kaip 60 Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų paveikslų, kurie eksponuojami bendrovės biuruose Vilniuje, Rygoje ir Taline. Vienas kūrinys iš šios kolekcijos, tarptautinio pripažinimo sulaukusi Jono Urbono instaliacija „Eutanazijos kalneliai“, eksponuojama Nacionalinėje dailės galerijoje.

B. Kuzmo teigimu, menų kryptis plėtojama ir kitose bendrovėse, kurios priklauso Austrijos „Vienna Insurance Group AG“: Čekijos draudimo bendrovė „Kooperativa“ savo pastate įrengė meno galeriją, kur lankytojai gali susipažinti su bendrovės sukaupta paveikslų kolekcija.

Šių metų planus pildyti „BTA Art“ kolekciją kiek sujaukė koronaviruso pandemija, nes dėl jos įvesti apribojimai pristabdė kuratorių darbą: kūrinių paieškas ir atrankas, susitikimus su menininkais.

Vis dėlto nauji meno kūriniai patalpas net ir karantino metu papuošia bendrovės darbuotojų dėka – čia dirba nemažai kuriančių žmonių, kurie eksponuoja savo paveikslus ar instaliacijas, o iki pandemijos rengė jų pristatymus kolektyvui. Tad menas, B. Kuzmo teigimu, natūraliai įaugęs į organizaciją ir joje įleidęs šaknis tvirtai bei ilgam.

Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo požiūrio“ apdovanojimus.

„Atsakingo požiūrio“ apdovanojimai – iniciatyva, skirta pagerbti prie Lietuvos gerovės kūrimo prisidedančias įmones ir verslininkus.

Už straipsnio turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.

Palaikykite savo atsakingiausiąjį! BALSUOK!