Pagrindinis siekis – padėti kitiems augti ir tobulėti

Esate socialiai atsakinga įmonė. Kokie buvo pirmieji projektai, kuriuos pradėjote remti?

Viskas prasidėjo nuo svajonės, vizijos, ką mes norėtume nuveikti Lietuvoje ir ką norėtume jai padovanoti. Antraisiais „Western Union Lietuva“ įsikūrimo metais Vilniuje, jau buvome pradėję augti kaip organizacija, joje dirbo apie 500–700 žmonių. Augdami patys, supratome, jog norime padėti augti ir kitiems – vaikams, moksleiviams, studentams.

Pradėjome dirbti su tikslinėmis organizacijomis, o mūsų pirmoji parama buvo suteikta, jei gerai pamenu, 2012 metais. Pirmasis projektas, prie kurio prisidėjome – JAV ambasados įsteigta mainų programa „ExCEL“. Šios programos dėka moksleiviai iš Lietuvos mokyklų galėjo vykti į Ameriką ir ten praleisti metus, mokydamiesi vietinėje mokykloje, gyventi amerikiečių šeimose. Tai buvo puiki patirtis, leidžianti susipažinti su kita kultūra ir jų ugdymo sistema. Tais pačiais metais pradėjome dirbti ir su organizacija „Gelbėkit vaikus“ bei programa „Big Brothers, Big Sisters“.

Kaip per 8-erius metus pasikeitė socialinės atsakomybės kryptys, kurias „Western Union Lietuva“ paramos fondas galėtų laikyti sau pagrindinėmis?

Galima sakyti, kad pagrindinės kryptys išliko panašios – jos vienokiu ar kitokiu būdu susijusios su išsilavinimu, ugdymu, pagalba vaikams, moksleiviams, studentams. Pavyzdžiui, dirbame su universitetais, padedame steigti tam tikras programas. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su organizacija „Renkuosi mokyti“, kuri į ugdymą žvelgia iš kitos – mokytojų – pusės. Jos dėka verslo, švietimo ar kitų sričių lyderiai turi galimybę dvejus metus dalintis savo patirtimi su moksleiviais.

Tiesa, į išsilavinimo sampratą žvelgiame plačiai. Mums ne mažiau svarbu padėti lavinti verslo įgūdžius ir lengviau įžengti į darbo rinką, persikvalifikuoti ar pradėti kurti savo veiklą. Turėjome puikių projektų su vyriausybinėmis organizacijomis, kurios skatina startuolių kūrimą Lietuvoje. Yra įkvepiančių pavyzdžių, kai studentų sukurta idėja išvystoma iki tarptautinės sėkmės susilaukusio produkto, tačiau labai svarbu tokias idėjas aptikti ir duoti joms postūmį dar pačioje pradžioje. Studentui reikia palaikymo iš mentorių – kartais gal ir finansinės paramos, bet pradžioje, matyt, daug svarbiau yra tiesiog pamatyti idėjos potencialą. Siekiame padėti jaunam žmogui suprasti, ką daryti toliau, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, kaip sukurti komandą, pateikti produktą, padaryti vadinamąjį „pitchą“, kuomet jau reikia parduoti savo idėją.

Taip pat mums labai svarbu savanorystės kultūros vystymas ir puoselėjimas. Pastaruoju metu ypač siekiame plėtoti profesiniais įgūdžiais grįstos savanorystės idėją. Dažnai galvojama, kad įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms galima padėti tik fiziniu ar specialių profesinių įgūdžių nereikalaujančiu darbu – prižiūrint gyvūnus, renkant šiukšles ar dažant sienas. Tačiau geras komunikacijos specialistas gali padėti su informacijos sklaida, verslo atstovas – su strateginiais planais, informacinių technologijų žinovas – su internetinio puslapio plėtojimu. Tokia savanorystė – tai ne tik galimybė daryti gera panaudojant savo profesinius sugebėjimus, bet ir proga padėti augti kitiems, pasidalinti patirtimi, išmokyti įgūdžių.

Ar yra organizacijų, su kuriomis turite ilgalaikę partnerystę?

Iki šiol dirbame su organizacija „Gelbėkit vaikus“. Mūsų partnerystė yra lanksti – stengiamės reaguoti į kintančius organizacijos poreikius ir situaciją. Pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai iškart kreipėmės į juos klausdami, kokios pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu reikėtų, apsiėmėme pasirūpinti 33 jų globojamų šeimų gerove.

Taip pat jau ne vienerius metus bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Dar vieną ilgalaikę partnerystę – nuo 2014 metų – turime su „Vaikų linija“. Viena iš jų programų, prie kurios dirbame – kampanija „Be patyčių“. Remiame ją suprasdami, kad mokyklose tai yra opi problema, kuri kartais atveda net iki smurto. Manome, kad labai svarbu edukuoti tiek moksleivius, tiek visuomenę, kaip susidūrus su šia problema kovoti arba kaip jos išvengti. Ir čia kalbame ne tik apie socialines reklamas, bet ir apie paramą mokytojams bei tėvams, kuriems kyla klausimų, kaip tokiais atvejais elgtis.

Per metus – daugiau nei 5500 valandų savanorystės

Jūsų įmonėje klesti gyvybinga savanorystės kultūra. Kaip sekasi ją diegti ir perduoti darbuotojams?
Tikiu, jog mes buvome viena pirmųjų įmonių, įvedusių savanorystės kultūrą Lietuvoje. Tuo metu tai nebuvo įprasta.

Kaip tai veikia? Per metus skiriame darbuotojui vieną apmokamą darbo dieną, kurios metu jis savanoriauja įvairiose organizacijose. Mes norime perteikti darbuotojams mintį, jog yra svarbu padėti tiems, kuriems pagalba reikalinga, ir ta pagalba nebūtinai turi būti pinigai ar koks nors įprastas fizinis darbas. Dažniausiai mes suteikiame begalę skirtingų galimybių, tačiau kartu – ir visišką laisvę darbuotojui rinktis pačiam, kur jis norėtų savanoriauti.

Kaip jau minėjau, ypač skatiname pačių darbuotojų įgūdžiais grįstą savanorystę. Kadangi „Western Union Lietuva“ darbuotojai kalba daugiau nei 35 kalbomis, padedame su vertimais Bendrystės ir socialinių inovacijų centrui. Profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa „Kurk Lietuvai“ leido mūsų darbuotojams savanoriauti padedant migracijos tarnybai. Visai neseniai jie pradėjo teikti savo klientams konsultacijas telefonu, el. paštu bei socialiniuose tinkluose. Tai yra konkrečių specifinių įgūdžių reikalaujanti paslauga, o mes joje turime sukaupę daug patirties ir žinių. Mūsų darbuotojai šios programos metu surengė mokymus ir pasidalino vakarietiškais aptarnavimo standartais paremta komunikacijos patirtimi.

Per 2019 metus mūsų darbuotojai savanoriavo daugiau nei 5500 valandų. Tai yra tikrai įspūdingas skaičius, rodantis, kad mūsų darbuotojams rūpi savanorystė ir jie mielai prie jos prisideda.
Kokių įmonėje turite renginių, skirtų savanorystei?

Kiekvienais metais vasarą turime savanorystės savaitę, kurios metu kiekvieną dieną organizuojame darbuotojus įtraukiančias veiklas. Pavyzdžiui, savo rankomis esame padarę 100 suoliukų, kuriuos padovanojome Vilniaus miestui, sukalėme 1000 inkilų ir juos išdalinome Lietuvos miškų urėdijoms.

Jau 4 metus iš eilės rengiame ir NVO mugę. Jos metu organizacijos prisistato mūsų darbuotojams – kuo jos užsiima ir kokios pagalbos reikia. Toks betarpiškas bendravimas dar kartą atskleidžia, kad labai dažnai organizacijoms reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir specializuotos, paremtos profesiniais įgūdžiais ar sugebėjimais. Pavyzdžiui, vienos iš mugių metu Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ užsiminė, kad labai norėtų į Lietuvą atvežti islandų edukacinį filmą apie autizmu sergančias moteris, kurios, nepaisant ligos, siekia profesinių ir asmeninių tikslų. Tam, kad filmas galėtų būti rodomas Lietuvoje, organizacijai reikėjo pagalbos filmo subtitrus verčiant į lietuvių kalbą. Mūsų darbuotojai šiuo projektu susidomėjo ir noriai sutiko prie jo prisijungti.

Socialinė atsakomybė – pastangos kurti gėrį savo šalyje

Kaip atsirenkate, su kuo bendradarbiauti ir ką paremti?

Šiuos sprendimus priima mūsų fondas, kuris taip pat veikia pačių darbuotojų savanorystės principu. Susipažįstame su įvairių NVO veikla, jų poreikiais ir planais, įvertiname, kuo ir kaip galėtume prisidėti, kokius projektus galėtume vykdyti drauge. Darbuotojai savarankiškai organizuoja ir vykdo visą atrankos procesą artimai bendraudami su NVO, įsigilindami į jų veiklos principus, poreikius, tikslus.
Kaip manote, kodėl apskritai svarbu būti socialiai atsakinga įmone ir užsiimti tokio pobūdžio veikla kaip savanorystė?

Įmonė auga ir tobulėja ne tik savo darbuotojų bei akcininkų pagalba, bet ir aplinkos, kurioje veikia, dėka. Ši aplinka – tai miesto ir šalies, kurioje įmonė įsikūrusi, bendruomenė. Jei klesti ši aplinka, klesti ir įmonė. Mums Lietuva yra mūsų namai. Galime pasidžiaugti, kad per beveik 10 metų „Western Union Lietuva“ išaugo nuo 80 iki beveik 2000 darbuotojų. Visa tai – dėka žmonių, kurie padėjo sukurti įmonę bei jos kultūrą. Esame dėkingi Vilniui ir Lietuvai, o socialinė atsakomybė yra būdas atsidėkoti - paremti, padėti, prisidėti – įvairiausiais būdais ir formomis.

Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo‌ ‌požiūrio“‌ ‌apdovanojimus.